Skėriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Acrididae
Skėrys keleivis
Skėrys keleivis (Locusta migratoria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
(Wikispecies-logo.svg Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
(Wikispecies-logo.svg Orthoptera)
Pobūris: Trumpaūsiai tiesiasparniai
(Wikispecies-logo.svg Caelifera)
Antšeimis: Skėriniai
(Wikispecies-logo.svg Acridoidea)
Šeima: Skėriai
(Wikispecies-logo.svg Acrididae)

Skėriai (lot. Acrididae) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš Trumpaūsių tiesiasparnių pobūrio. Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.

Visi skėriai yra augalėdžiai, tačiau kartais skėrių spiečiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.

Daugelyje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių skėriai naudojami maistui.

Skėrių spiečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Skėrių antplūdis 1912 metais Filipinuose

Šiltesniuose kraštuose kai kurios skėrių rūšys (dykuminis skėrys (Schistocerca gregaria), Schistocerca Americana, Chortoicetes terminifera, Nomadracis septemfasciata ir kt.), esant tinkamoms sąlygoms (paprastai po lietingų sezonų), ima sparčiai daugintis ir susiburia į ištisus spiečius. Tokiuose spiečiuose keičiasi skėrių išvaizda – suaugėliai turi ilgesnius sparnus. Spiečiai būna tokie dideli, kad skrisdami milijonai vabzdžių užtemdo saulę, o ant žemės nugula tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.

Kaip į didžiausius spiečius susiburiantis, į Gineso rekordų knygą įrašytas XX a pradžioje paslaptingai išnykęs skėrys Melanoplus spretus. 1874 m. Nebraskoje užfiksuotas šios rūšies spiečius, užimantis 513 000 km² plotą (beveik 8 kartus didesnį nei Lietuva). Jį sudarė ne mažiau kaip 12,5 trilijono individų, kurie visi bendrai svėrė apie 27,5 milijono tonų.[1] Tačiau, sprendžiant iš milijonų ledynuose įšalusių skėrių, manoma, kad būta ir daug didesnių šio skėrio spiečių. Garsiausias ledynas su įšalusiais skėriais – „Žiogo Ledynas“ (ang. „Grasshopper Glacier“) Montanoje, JAV. Ten sušalęs toks milžiniškas skėrių kiekis, kad neįmanoma atsilaužti ledyno gabalo, kuriame nebūtų sušalusio skėrio.[2]


Migruodami milijoniniai skėrių spiečiai savo kelyje suryja visą augaliją, kuri pasitaiko jų kelyje. Neretai skėriai sugraužia net šiaudinius stogus. Tokie skėrių antplūdžiai pridaro milžiniškos žalos žmonių pasėliams, sukelia badą milijonams žmonių. Ne veltui senovėje juos vadindavo „Dievo rykšte“, skėrių antplūdžius gretino su tokiom nelaimėm kaip maras ir karas.

Šiais laikais su skėrių antplūdžiais kovojama stebint kritulių kiekį (kadangi po liūčių susidaro labai palankios sąlygos skėriams daugintis: smėlyje neišdžiūsta skėrių kiaušiniai, sužaliuoja žolė) ir naudojant insekticidus. Tačiau skėrių spiečiai vis dar padaro milijardinius nuostolius, pavyzdžiui, 2004 metais dykuminio skėrio (Schistocerca gregaria) antplūdis Afrikoje apėmė 20 valstybių ir atnešė 2,5 milijardo dolerių nuostolių, o išlaidos kovai su šiuo antplūdžiu viršijo 400 milijonų dolerių.

Lietuvoje tokių, į spiečius besitelkiančių, skėrių negyvena. Tik retkarčiais iš pietų atskrenda skėrys keleivis (Locusta migratoria L.).

Šnekamojoje kalboje žodis „skėrys“ dažniausiai ir reiškia būtent į spiečius besiburiančius skėrius.

Tarkšliai[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiau: Tarkšliai

Dalis skėrių iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio skrisdami garsiai tarška. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Dėl šio skleidžiamo garso ir kilo jų pavadinimas „Tarkšliai“. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse.
Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys, mėlynsparnis tarkšlys, margasis tarkšlys ir kopinis tarkšlys.

Skėriukai[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiau: Giedantieji skėriai
Ant piršto tupintis rusvasis skėriukas (Chorthippus brunneus)

Lietuvoje dažniausiai aptinkami skėrių atstovai yra iš giedančiųjų skėrių (Gomphocerinae) pošeimio – tai pievose ir pelkėse sutinkami šokinėjantys ir čirškiantys skėriukai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog „žiogais“. Tačiau nuo žiogų juos lengva atskirti pagal trumpas antenas. Be to, skėriukai dažniausiai būna daug mažesni už žiogus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Skėriai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje aptiktos 25 skėrių rūšys:

Pošeimis: Besparniai skėriai (Catantopinae)
Gentis: Podisma
Heuschrecke Mullitztal.jpg Besparnis skėriukas Podisma pedestris (Linnaeus, 1764) Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pošeimis: Giedantieji skėriai (Gomphocerinae)
Gentis: Gomphocerippus
Rudasis ietinukas Gomphocerippus rufus (Linnaeus, 1758)
Gentis: Myrmeleotettix
Myrmeleotettix maculatus f 11377.jpg Margasis ietinukas Myrmeleotettix maculatus (Thunberg, 1815)
Gentis: Omocestus
Raudonpilvis skėriukas Omocestus haemorrhoidalis (Charpentier, 1825)
Omocestus rufipes female.jpg Margapilvis skėriukas Omocestus rufipes (Zetterstedt, 1821)
Omocestus Viridulus Male.jpg Žaliasis skėriukas Omocestus viridulus (Linnaeus, 1758)
Gentis: Stenobothrus
Stenobothrus lineatus.jpg Didžiagalvis skėriukas Stenobothrus lineatus (Panzer, 1796)
Sauspievinis skėriukas Stenobothrus stigmaticus (Rambur, 1839)
Gentis: Chorthippus
Chorthippus albomarginatus 5386.jpg Baltajuostis skėriukas Chorthippus albomarginatus (De Geer, 1773)
Chorthippus apricarius m 11519.jpg Dirvoninis skėriukas Chorthippus apricarius (Linnaeus, 1758)
Chorthippus biguttulus f 8835.jpg Paprastasis skėriukas Chorthippus biguttulus (Linnaeus, 1758)
Chorthippus brunneus01.jpg Rusvasis skėriukas Chorthippus brunneus (Thunberg, 1815)
Chorthippus mollis m 8942.JPG Vėlyvasis skėriukas Chorthippus mollis (Charpentier, 1825)
Chorthippus dorsatus weibchen.jpeg Ganyklinis skėriukas Chorthippus dorsatus (Zetterstedt, 1821)
Chorthippus.montanus.male.jpg Pelkinis skėriukas Chorthippus montanus (Charpentier, 1825)
Chorthippus.parallelus.male.jpg Pievinis skėriukas Chorthippus parallelus (Zetterstedt, 1821)
Raudonkojis skėriukas Chorthippus pullus (Philippi, 1830)
Chrysochraon.dispar.male.2001.11.06.jpg Neporinis skėriukas Chrysochraon dispar (Germar, 1834)
Gentis: Euthystira
Euthystira brachyptera female.jpg Trumpasparnis skėriukas Euthystira brachyptera (Ocskay, 1826)
Pošeimis: Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
Gentis: Stethophyma
Stethophyma grossum m 11441.jpg Viksvinis skėrys Stethophyma grossum (Linnaeus, 1758)
Gentis: Locusta
Wanderheuschrecke-03.jpg Skėrys keleivis Locusta migratoria (Linnaeus, 1758)
Gentis: Psophus
Psophus stridulus.jpeg Raudonsparnis tarkšlys Psophus stridulus (Linnaeus, 1758)
Gentis: Oedipoda
Oedipoda caerulescens korseby.jpeg Mėlynsparnis tarkšlys Oedipoda caerulescens (Linnaeus, 1758)
Gentis: Bryodemella
B tuberculata-W.jpg Margasis tarkšlys Bryodemella tuberculata (Fabricius, 1775)
Gentis: Sphingonotus
S caerulans-W.jpg Kopinis tarkšlys Sphingonotus caerulans (Linnaeus, 1767) Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.


Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. ""Melanoplus spretus - rocky mountain grasshopper"." University of Michigan Museum of Zoology. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.
  2. ""Exploring Grasshopper Glacier"." Red Lodge. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.