Vagadu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vagadu Imperija
nebėra
Blank.png
790 – 1140 Blank.png
Location of Vagadu
Sostinė Kumbi Salehas
Valdymo forma monarchija
gana
 720 Majan Dyabe Cisse
 1040-1062 Ghana Bassi
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 790
 - Užgrobia Soso 1140 m.
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Vagadu (soninkių kalba: Wagadu; pr. Wagadou), dar vadinama Gana imperija – senovės Afrikos valstybė, 750–1076 m. egzistavusi dab. Malio, Mauritanijos ir Senegalo teritorijoje. Viena ankstyvųjų Afrikos valstybių, priklausanti Sahelio civilizacijai.

Valstybės kūrėjai buvo soninkiai, tauta, gimininga mandinkams. Soninkių kalba žodis „vagadu“ reiškia „bandų žemė“. Kadangi valdovai buvo tituluojami gana, vakaruose tapo žinoma kaip Gana imperija. Jos teritorija nesutapo su dabartine Ganos valstybe.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Priešistorinė kultūra ir Avkaras[taisyti | redaguoti kodą]

Vagadu imperijos vietoje dar 1600300 m. pr. m. e. egzistavo priešistorinė civilizacija, pastatyti planuoti miestai, kurie koncentravosi Tišito, Valatos archeologiniuose kompleksuose. Jų kūrėjai buvo soninkių protėviai, kurie buvo pirmoji tauta Afrikoje (išskyrus Nilo slėnį), statę akmens statinius.

IV a. pr. m. e. berberai nusiaubė šią kultūrą, įsikurdami Avkaro vietovėje. Čia IV a. įsikūrė vietinė dinastija, kurią valdė 21 valdovas.

Imperijos sukūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietinė soninkių kultūra atgimė VIII a. kaip Vagadu imperija. Dinga Cisse tapo pirmuoju imperijos valdovu, ir valstybė labai suklestėjo ekonomikos dėka. Išdygo galinga prekybinė sostinė Kumbi Salehas.

Skilimas ir žlugimas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės po Vagadu suirimo XIII a. pr.

XI a. plečiantis dykumai ir kintant prekybos srautams, o taip pat pernelyg išaugus vietos gyventojų skaičiui, valstybė ėmė silpti. Vakaruose įsigalėjo Tekrūro valstybė, rytuose stiprėjo songajai, nerimą kėlė maurai. Šių dinastija almoravidai kartu su Tekrūru 1067 m. paėmė Kumbi Salehą. Tai vedė Ganos imperiją į dezintegracijos fazę. Ganos imperijos ir aplinkinėse teritorijose susiformavo tokios valstybės, kaip Diafanu, Jaresna, Ghiriu, Malis, Sama, Dženė.

XII a. teritorijas aplink Kumbi Salehą užvaldė naujai iškilusi somninkiams gimininga soso tauta, ir jų valstybė Kaniaga, kurios valdovai vis dar tradiciškai titulavosi gana. Dar vėliau, 1230 m. iš pietų užkariavimus pradėjo giminingi mandinkai, sukūrę Malio imperiją. Tai buvo visiška Vagadu valstybės pabaiga.

Ekonomika, kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė koncentravosi aplink didelį ir svarbų miestą Kumbi Salehą, kuris kontroliavo didelę dalį Transsacharinės prekybos. Svarbiausi Vagadu produktai buvo auksas, druska ir odos, kurios buvo keičiamos į tekstilės ir kitus dirbinius iš šiaurės.

Valdovai ganos naudojo mokesčių sistemą, kad gautų pajamas iš prekybos ir periferinių sričių. Tai suteikė valstybei ilgą stabilumą ir klestėjimą.

Valstybėje iš pradžių buvo išpažįstama vietinė religija, paremta imperatoriaus kultu ir juodos gyvatės garbinimu. Po almoravidų užkariavimų šalyje paplito islamas.

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos Mali-orn.png
Regionai: Diafanu (Kaarta) | Gana | Baraquri | Manden (Kenedugu, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) | Songajus
Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)