Bagirmi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bagirmi
nebėra
Blank.png
1522 – 1894 Flag of France.svg
Location of Bagirmi
Sostinė Masenija
Valdymo forma monarchija
Era Naujieji laikai
 - Pirmasis žinomas valdovas 1522
 - Tampa protektoratu 1894 m.
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Bagirmis (pr. Baguirmi) – istorinė valstybė Sahelio civilizacijoje, buvusi dabartinio Čado pietinėje dalyje. Valstybė egzistavo nuo XVI–XIX a.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Bagirmi priskirtina istoriniam Kanem-Bornu regionui, užėmė jo pietrytinę dalį. Savo egzistavimo laiku jis buvo įsiterpęs tarp Bornu vakaruose ir Vadajaus šiaurės rytuose. Į šiaurę nuo jo plytėjo retai gyvenamos dykumos, o į pietus – savana.

Svarbiausia Bagirmio upė buvo Šari.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bagirmio valstybė per visą savo istoriją buvo įtakojama kultūriškai senesnės ir stipresnės Kanem ir Bornu valstybių vakaruose. XIII a. ši teritorija priklausė Kanemui, ir tik XIV a. Kanemui nusilpus, jo kultūrinės įtakos rytinėje provincijoje ėmė konsoliduotis nepriklausoma valstybė.

Pirmasis žinomas Bagirmio valdovas Birni Besse pradėjo valdyti 1522. Jis davė pradžią Kenga dinastijai, kurios visi valdovai tituluoti mbangi. XVI a. sostinė įtvirtinta Masenijoje, čia pastatyti rūmai, o valdant Abdullah IV (1568–1608) buvo introdukuotas Islamas. Svarbiausia valstybės etninė grupė buvo bagirmiai, nuo kurių ir kilo valstybės pavadinimas.

1571–1603 m. gretimoje Bornu valdant valdovui Idris Alooma, Bagirmis buvo prijungtas prie jo imperijos, tačiau vėliau išsilaisvino ir buvo nepriklausomas iki XVIII a. vidurio, kol vėl buvo priverstas mokėti duoklę Bornu.

Bagirmio karys

Nuo XVIII a. II pusės Bagirmi tapo stipria valstybe, sugebėjusia apjungti aplinkines tautas į vieningą darinį. Tačiau XIX a. II pusėje jo ekonominė ir politinė galia sumenko dėl vidaus nesutarimų tarp skirtingų etninių grupių. Bagirmi užgožė Vadajus šiaurės rytuose, tuo metu išgyvenęs didžiulį klestėjimą ir kontroliavęs transsacharinės prekybos kelią. 1871 m. Bagirmis buvo priverstas Vadajui mokėti duoklę, kas jį paskatino užmegzti draugiškus santykius su Prancūzija.

XIX a. pabaigoje Sudano karvedys Rabih az-Zubayr nusiaubė visą rytinį Sahelį, 1893 m. sudegindamas Bagirmio sostinę Maseniją. Tai paskatino tuo metu valdžiusį 25-ąjį mbangi paprašyti Prancūzijos pagalbos ir protektorato statuso. Tai pabaigė nepriklausomo Bagirmio egzistavimą: jis buvo įjungtas į Prancūzijos Kongo koloniją.

Bagirmio sultonatas iki šiol nominaliai egzistuoja, turi sostinę Maseniją, ir renkami jo mbangiai.