Uzbekijos TSR

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Uzbekijos TSR
Ўзбекистон Совет Социалистик Республикаси
Узбекская Советская Социалистическая Республика
Flag of Uzbek SSR.svg COA Uzbek SSR.png
Uzbekijos TSR vėliava Uzbekijos TSR herbas
Uzbekijos TSR himnas
SovietUnionUzbekistan.png
Gyvavimo laikotarpis 1924 m. spalio 27 d. – 1991 m. rugsėjo 1 d.
Valstybinė kalba uzbekų , rusų
Plotas 447 400 km²
Sostinė Taškentas
Gyventojų skaičius apie 19 906 000
Gyventojų tankumas 85,6/km²
Valiuta rublis
Laiko zona UTC+5

Uzbekijos TSR arba Uzbekistano TSR (piln. Uzbekijos Tarybų Socialistinė Respublika) – viena iš Tarybų Sajungos sąjunginių respublikų, gyvavusi nuo 1924 m. spalio 27 d. iki 1991 metų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1924 m. Vidurinės Azijos politinių vienetų sienos buvo pakeistos pagal etnines linijas, nustatytas Lenino tautų komisaro, Josifo Stalino. Turkestano ATSR, Bucharos Liaudies Respublika ir Chorezmo Liaudies Respublika buvo sumaišytos, o jų teritorijos padalytos į atskiras sovietų socialistines respublikas, kurių viena buvo Uzbekijos TSR.

Iki 1929 m. Uzbekijos TSR sudėtyje buvo Tadžikijos ATSR, kuriai vėliau buvo suteiktas lygus statusas. 1930 m. Uzbekijos TSR sostinė perkelta iš Samarkando į Taškentą. 1936 m. Uzbekijos TSR prasiplėtė prijungus Karakalpakijos ATSR, atimtą iš Kazachijos TSR. Po Antrojo pasaulinio karo Kazachijos TSR ir Uzbekijos TSR teritorijų gabalėliai buvo dar keletą kartų perdalyti.

1928 m. prasidėjo žemės ūkio kolektyvizacija, trukusi iki 4 deš. pabaigos.

1937-38 m. „Didžiojo valymo“ metu buvo įvykdyta mirties bausmė daugeliui asmenų, paskelbtų nacionalistais, įskaitant Faizulą Chodžajevą, pirmąjį ministrą pirmininką.

Antrojo pasaulinio karo metais į Uzbekijos TSR iš nestabilių sričių vakarinėse TSRS dalyse buvo perkelta daugelis pramonės šakų, siekiant jas apsaugoti. Paskui gamyklas sekė daug rusų, ukrainiečių ir kitų tautų atstovų, keisdami respublikos demografinę padėtį. Demografija dar labiau pakito, kai Stalinas iš kitų TSRS sričių į Uzbekijos TSR perkėlė keletą etninių grupių, įtartų kolaboravimu su Ašies jėgomis. Tarp jų buvo nemažai korėjiečių, Krymo totorių ir čečėnų.

TSRS laikais islamas tapo svarbiausiu komunistų valdžios antireliginės politikos taikiniu. Vyriausybė uždarė daugumą mečečių, o religinės mokyklos virto antireliginiais muziejais. Uzbekai, toliau praktikavę islamą, buvo paskelbiami nacionalistais ir dažnai būdavo įkalinami ar baudžiami mirties bausme. Teigiama sovietų laikų pusė buvo drastiškas neraštingumo sumažėjimas netgi kaimo vietovėse. Iki 1917 m. tik nedidelė gyventojų dalis buvo raštinga; sovietų valdymo metu ši dalis išaugo iki beveik 100 procentų.

Kitas svarbus veiksnys, vėliau sukėlęs katastrofiškus padarinius, buvo XX a. 7 deš. pradžioje gimusi iniciatyva palaipsniui respublikoje didinti medvilnės gamybą. Ši iniciatyva sukėlė pernelyg aktyvų žemių drėkinimui skirto vandens nuleidimą iš Amudarjos ir iš to kilusią Aralo jūros ekologinę karastrofą.

Iki 1990 m. Komunistų partija buvo vienintelė legali partija Uzbekijos TSR. Pirmuoju komunistų partijos sekretoriumi, arba jos vadovu visuomet buvo skiriamas uzbekas. Uzbekijos TSR daug metų valdė Šarafas Rašidovas, buvęs Uzbekijos Komunistų Partijos vadovu 1959–1983 m. Islamas Karimovas, Rašidovo įpėdinis. Vėliau I. Karimovas tapo liaudies demokratų partijos (LDP) vadovu, o 1990 m. tapo Uzbekijos TSR prezidentu.

1991 m. rugsėjo 1 d. Uzbekijos TSR buvo pervadinta Uzbekistano Respublika, tačiau formaliai liko TSRS sudėtyje iki 1991 m. gruodžio 26 d. Po galutinio Tarybų Sąjungos žlugimo Uzbekistanas tapo nepriklausoma valstybe. Karimovas iki šiol tebėra jos prezidentas.