Demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gyventojų tankumo žemėlapis
Gyventojų amžiaus žemėlapis
Gyventojų mirtingumo žemėlapis 2009 m.
Gyventojų skaičiaus kaitos 2005-2010 m. žemėlapis
Europos šalių gyventojų tankumas 2007 m.:

██ iki 50 gyventojų viename km2

██ nuo 50 iki 100 gyv. viename km2

██ nuo 100 iki 150 gyv. viename km2

██ nuo 150 iki 300 gyv. viename km2

██ nuo 300 iki 1000 gyv. viename km2

██ daugiau kaip 1000 gyv. viename km2

██ nėra duomenų

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Demografija
Commons-logo.svg Vikiteka: Demografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Demografija (gr. δέμος 'liaudis' + γράφω 'rašau') – mokslas, tiriantis gyventojų skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius, pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus (gimstamumas, mirtingumas, migracija) ir jų sąveiką su ekonominiais, socialiniais, politiniais, ekologiniais ir kitais veiksniais. Kartais visuomenėje demografija vadinama tik gyventojų skaičiaus statistika.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Demografijos pradininkas – XVII a. anglų ekonomistas Džonas Grauntas, kuris apibrėžė demografijos objektą, tikslus ir metodą, atkreipė dėmesį į dėsnius, atliko mirtingumo biuletenių analizę ir sudarė pirmąsias mirtingumo lenteles. Demografijos terminą 1855 m. pirmasis pavartojo prancūzų ekonomistas A. Gijardas. XX a. pradžioje susiformavo du požiūriai į demografiją – kaip į demografinę analize ir kaip gyventojų tyrimus:

  • Demografinė analizė – mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, vedybinį statusą ir kita, šių charakteristikų kitimą, kurį lemia gimstamumo, mirtingumo ir migracijos procesai. Šis požiūris paplitęs Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
  • Gyventojų tyrimai apima demografinius procesus (gimstamumas, mirtingumas ir migracija), demografinę elgseną bei jų sąsają su socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis sąlygomis.

Amerikiečiai demografiją priskiria pagalbinėms statistikos disciplinoms. XX a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje demografija susiformavo kaip savarankiška mokslo šaka: sukurti specifiniai demografinės analizės metodai bei terminai, įsteigti demografinių tyrimų centrai.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje nuodugnesni demografiniai tyrimai, pirmiausia demografinės statistikos, pradėti XX a. pirmoje pusėje, pradininkai: Albinas Rimka, Kazys Oželis, S. Kakliauskas. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami iki XX a. aštunto dešimtmečio. Nuo devinto dešimtmečio tiriami demografinių procesų ir sąlygų priežastiniai ryšiai, demografinės nuostatos bei elgsena, atliekami gyventojų politikos tyrimai. Svarbiausius demografinius tyrimus 19841992 m. atliko Ekonomikos institutas, 19921995 m. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 19952002 m. Filosofijos ir sociologijos institutas, nuo 2002 m. – Socialinių tyrimų instituto Demografijos skyriai.[1]

Mokslo objektas[taisyti | redaguoti kodą]

Demografija susijusi su kitais mokslais: sociologija, ekonomika, geografija, istorija, kultūrinė antropologija, epidemiologija, ekologija, genetika, fizinė antropologija. Faktinius duomenis demografiniams tyrimams teikia – demografinė statistika, tiksliausius ir išsamiausius – gyventojų surašymas. Demografiniai tyrimai atliekami remiantis matematikos, statistikos, sociologijos mokslų metodais. Demografija tiria tokius reiškinius, kaip gyvenimo ciklas, gyventojų skaičius, gyvenimo lygis, gyventojų geografija, gyventojų tankumas, gyventojų migracija, gyventojų politika, raštingumas. Tyrimams apibendrinti sudaromi gyventojų žemėlapiai, gyventojų piramidės, išvedamas migracijos indeksas, sudaroma demografinė prognozė.

Kiti straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aiva Jonkarytė, Vlada Stankūnienė. Demografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 606 psl.