Trombofilija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trombofilija

Dešinės blauzdos giliųjų venų trombozė, pasireiškianti kojos tinimu, paraudimu, blauzdos apimties padidėjimu.
ICD-10 D68.5-D68.6
ICD-9 286.9
LigųDB 29080

Trombofilija (gr. thrombos: krešulys, trombas, kamštis, ir gr. phileein: meilė, polinkis) yra padidėjęs kraujo polinkis krešėti, dėl ko didėja trombozių rizika. Tai gali būti dėl įgimtų arba įgytų veiksnių:trombocitų funkcijos sutrikimo ar suaktyvėjimo, dėl kraujo plazmos pakitimų, krešėjimo faktorių pokyčių. Trombofilija gali būti įgyta arba įgimta, ji pati savaime nėra liga, o tik vienas iš kitų ligų ar genetinio polinkio sukeliamų simptomų. Didžioji dalis žmonių turi rizikos faktorių trombofilijai, tačiau trombozei išsivystyti dažniausiai reikia arba kelių faktorių kombinacijos, arba papildomų išorinių veiksnių[1].

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Trombofiliją sąlygojančių būklių paplitimas Europa|Europoje pateikiamas lentelėje[2]. Kaip matoma iš šių duomenų, santykinės rizikos padidėjimas ir tikimybė atsirasti trombozei yra nevienoda, priklauso nuo rizikos faktoriaus ir jų kombinacijų.

Trombofilija Paplitimas bendroje
populiacijoje (%)
Santykinė rizika Pacientai, kuriems diagnozuota
venų trombozė (%)
Leideno faktorius, heterozigotinė mutacija G1691A 5 7 19-40
Protrombino heterozigotinė mutacija G20210A 3 3 7-16
Leideno faktoriaus ir protrombino heterozigotinė mutacija (kombinacija) >0,05 20 2
Leideno faktoriaus homozigotinė mutacija 0,02 40 3
VIII faktoriaus padidėjimas 11 5 25
Hiperhomocisteinemija 5 1,5-2 7
Proteino C trūkumas 0,4 7-10 2-5
Proteino S trūkumas 0,7-2,3 5-11 1-7
Antitrombino III trūkumas 0,1 4-50 1-3
Antifosfolipidinis sindromas 1-5 5-10 2-10
Fibrinogeno kiekio padidėjimas 1-2 3-5

Klasifikacija ir priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Trombofilija gali būti įgimta ir įgyta. Įgimtos būklės, padidinančios riziką išsivystyti trombozėms, yra:

Igytų trombofilijos priežasčių sąrašas yra dar ilgesnis:

Trauma, operacija
Hormoninė kontracepcija
Pakaitinė hormonų terapija
Nėštumas
Onkologinės ligos ir piktybinės kraujo ligos
Heparino sukelta trombocitopenija
Nefrotinis sindromas
Nutukimas
Ilgas skrydis lėktuvu (>8 h)
Postrombozinis sindromas
Rūkymas

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Ultragarsiniu tyrimu kojos paviršinėje venoje matomas ilgas, prie kraujagyslės sienelės neprisitvirtinęs trombas

Venų trombozės yra būdingiausios trombofilijai. Ligoniai skundžiasi šių ligų simptomais. Dažniausiai pasitaiko giliųjų kojų venų trombozė, kur kas rečiau – sunkiausia ir pavojingiausia trombozės forma – plaučių arterijos tromboembolija. Taip pat trombofilijai būdingos trombozės netipinėse lokalizacijose: vartų venos trombozė, kepenų venų trombozė (Budd-Chiari sindromas), smegenų venų trombozė. Kaip taisyklė, arterijų trombozės rizika (tuo pačiu insulto, miokardo infarkto) padidėja mažiau nei venų, išskyrus kai kurias trombofilijos formas. Nėštumo metu trombofilija gali sąlygoti vaisiaus žūtį (persileidimą), vystymosi sutrikimus.

Diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

Diagnostikai surenkama ligonio anamnezė atkreipiant dėmesį į trombozės atvejus šeimoje. Laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami praėjus pakankamai laiko nuo kraujo krešėjimą slopinančių vaistų vartojimo, rekomenduojamas laiko tarpas yra 4 savaitės[5]. Tai negalioja genetiniams tyrimams, jie gali būti atliekami bet kuriuo metu. Priklausomai nuo konkretaus ligonio ir situacijos, gali būti atliekami šie tyrimai:

Trombofilijos diagnostika yra sudėtinga ir brangi, todėl pagrindinis klausimas, kada ji turėtų būti taikoma ir kiek turėtų būti atliekama tyrimų. Į šį klausimą aiškaus atsakymo nėra, rekomendacijos neturi vieningos nuomonės[6]. Sutariama, kad nesant trombozės simptomų ir niekada ja nesirgus tyrimai neturėtų būti atliekami, taip pat neturėtų būti tiriama esant aiškiai priežasčiai (kontraceptiniai vaistai, ilgas gulėjimas po operacijos). Tyrimus dėl trombofilijos rekomenduojama atlikti ligoniams, sirgusiems tromboze ir turintiems teigiamą šeimos anamnezę, taip pat atsinaujinus trombozei arba esant trombozei netipinėse lokalizacijose.
2012 metais paskelbta duomenų, kad moterims, vartojančioms hormoninius kontraceptikus, trombozės riziką galima nustatyti matuojant lytinius hormonus surišančio globulino koncentraciją, tačiau šis metodas dar netapo standartu[7].

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymo pagrindas yra kraujo krešėjimą slopinantys vaistai. Paprastai gydoma tik simptomus turinti trombofilija, t. y. ligoniai, kuriems jau yra ar buvo diagnozuota trombozė. Esant įgimtai trombofilijai kai kuriose rizikos situacijose rekomenduojama trombozės profilaktika (pavyzdžiui, profilaktinis heparino skyrimas ilgų skrydžių metu). Konkrečios gydymui skiriamos priemonės, gydymo ar profilaktinio vaistų skyrimo trukmė priklauso nuo trombofilijos priežasties.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Lytinį hormoną surišantis globulinas trombozės diagnostikai

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Heit et al. Thrombophilia: common questions on laboratory assessment and management. Hematology Am Soc Hematol Educ Program. 2007:127-35. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18024620
  2. Oger et al. Interrelation of hyperhomocysteinemia and inherited risk factors for venous thromboembolism. Results from the E.D.I.TH. study: a hospital-based case-control study. Thromb Res. 2007;120(2):207-14. Epub 2006 Nov 28. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17126889
  3. Bertina et al. Mutation in blood coagulation factor V associated with resistance to activated protein C. Nature 1994; 369: 64–67.
  4. Rosendaal et al. Venous thrombosis: the role of genes, environment, and behavior. Hematology Am Soc Hematol Educ Program. 2005:1-12. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16304352
  5. Lindhoff et al. Update Thrombophilie. Hämostaseologie 5/2008.
  6. Dalen et al. Should patients with venous thromboembolism be screened for thrombophilia? Am J Med. 2008 Jun;121(6):458-63. doi:10.1016/j.amjmed.2007.10.042. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18501222
  7. Raps et al. (2012), Sex hormone-binding globulin as a marker for the thrombotic risk of hormonal contraceptives. Journal of Thrombosis and Haemostasis, 10: 992–997. doi: 10.1111/j.1538-7836.2012.04720.x