Izoliuota aplastinė anemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Izoliuota aplastinė anemija (angl. pure red cell aplasia, sin. eritroblastoftizė) yra izoliuota eritropoezės aplazija, kuriai būdinga anemija ir kaulų čiulpuose nustatomas ženklus raudonosios eilės ląstelių sumažėjimas, esant normaliai trombocitų ir leukocitų gamybai. Ji pagal ligos eigą skirstoma į ūminę ir lėtinę formas. Maždaug pusė ligos atvejų yra susiję su tarpuplaučio liaukos augliu – timoma. Manoma, kad ligos priežastis yra autoimuninis procesas, dalis atvejų susiję su infekcija parvovirusu B19. Liga gydoma kortikosteroidais ir chemoterapija.