Talasemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Talasemija – tai autosominiu būdu paveldimų kraujo ligų grupė, kurios būdinga anemija dėl hemoglobino alfa arba beta grandinių sintezės sutrikimo. Pagal sutrikusios grandinės rūšį skiriamos dvi talasemijos formos – alfa-talasemija ir beta-talasemija. Jos pagal ligos sunkumą ir kitus kriterijus dar skirstomos į smulkesnes formas.
Talasemija nuo geležies trūkumo anemijos atskiriama pagal Mentzer indeksą. Tai patikimas parametras, kuriuo galima nustatyti, ar mikrocitinė anemija yra dėl geležies stokos, ar reikalingas tolesnis ištyrimas dėl talasemijos. Mentzer indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: MCV/eritrocitų skaičius. Indeksas >13 būdingas geležies stokos anemijai, o <13 – talasemijai.
Pagrindinis tyrimas įtariant talasemiją jos diagnostikai yra hemoglobino elektroforezė.