Trauma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Traumaaudinių arba organų sužalojimas, sukeltas išorinio faktoriaus. Trauma pagal žalojantį faktorių būna mechaninė (pvz., sužeidimas autoavarijoje), terminė (pvz., nušalimas), cheminė (pvz., apsinuodijimas šarmais), elektros (sužalojimas elektros srove), psichinė (pvz., po sunkių išgyvenimų). Barotrauma ištinka staiga pasikeitus atmosferos slėgiui.

Trauma gali būti uždara, kai nepažeidžiamas odos ir gleivinės vientisumas, ir atvira (žaizda).

Esant ūminei traumai, traumuojantis faktorius veikia staiga ir trumpą laiką, esant lėtinei – nuolat ir ilgai.

Kai kurios traumos, tokios kaip išnirimas, kaulų lūžis, sumušimas, sukelia didelius anatominius pakitimus, kitos (pvz., vidaus organų suspaudimas) labai sutrikdo organizmo funkcijas.

Sunki trauma gali sukelti šoką; dažnai ji pavojinga gyvybei.[1]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Trauma. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius 385–386 psl.