Trauma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Trauma (gr. τραῦμα – 'sužalojimas', 'žaizda') – audinių arba organų sužalojimas, sukeltas išorinio faktoriaus. Trauma pagal žalojantį faktorių būna mechaninė (pvz., sužeidimas autoavarijoje), terminė (pvz., nušalimas, nudegimas), cheminė (pvz., apsinuodijimas rūgštimis, šarmais), elektros (sužalojimas elektros srove). Sunki trauma gali sukelti šoką, psichozę; dažnai ji pavojinga gyvybei. Traumas tirianti ir gydanti chirurgijos šaka vadinama traumatologija.[1][2]

Be to, išskiriama ir psichinė trauma (pvz., po išprievartavimo, artimųjų nužudymo, karo nusikaltimų). Pastaroji neretai sukelia potrauminį streso sindromą. Gydoma psichoterapija ir kitomis priemonėmis.[3]

Pobūdis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trauma gali būti uždara, kai nepažeidžiamas odos ir gleivinės vientisumas, ir atvira (žaizda).[1]

Esant ūminei traumai, traumuojantis faktorius veikia staiga ir trumpą laiką, esant lėtinei – nuolat ir ilgai.[1]

Kai kurios traumos, tokios kaip išnirimas, kaulų lūžis, sumušimas, sukelia didelius anatominius pakitimus, kitos (pvz., vidaus organų suspaudimas) labai sutrikdo organizmo funkcijas.[1]

Traumos patiriamos darbo, sporto, autoavarijų metu bei namuose. Buityje dažniausiai susižaloja vaikai ir senjorai, pastarųjų traumos pargriuvus neretai baigiasi sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžis, minkštųjų audinių ar galvos trauma.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Trauma. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-20.
  2. TraumaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius 385–386 psl.
  3. American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th leid.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. pp. 271–80. ISBN 978-0-89042-555-8.
  4. „Vyresnių žmonių traumatizmas“ (PDF). www.sveikatos-biuras.lt. Nuoroda tikrinta 2022-07-20.[neveikianti nuoroda]