Vena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus venų tinklas
Venų vožtuvų įtaka veninėje kraujotakoje

Venos (lot. venae) – kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Kadangi kraujas keičia spalvą priklausomai nuo prisotinimo deguonimi, venos atrodo melsvos spalvos, o veninis kraujas yra tamsesnis už arterinį. Venose esti mažiausias kraujospūdis. Didžiajame kraujo apytakos rate venomis teka veninis kraujas (netekęs deguonies, todėl tamsus), o mažajame venomis teka arterinis kraujas (gerai įsotintas deguonimi).

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Venos - tai kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Dažniausiai tam tikros dalies ar organo venos keliauja kartu su arterijomis, dažnai jų pavadinimai atitinka arterijų. Venų sandara įvairi - priklauso nuo venos dydžio ir vietos organizme. Bendras venų skersmuo gerokai didesnis nei arterijų, dėl to spaudimas jose – mažesnis nei arterijose, ir kraujo srovė teka lėčiau. Šios ypatybės lemia tai, jog venos nėra itin elastingos.

Venų sienelė sudaryta iš 3 sluoksnių: vidinio endotelinio, kuris daugelyje venų sudaro tam tikras raukšles – venų vožtuvus; viduriniojo plonesnio ir turinčio mažiau lygiųjų raumenų skaidulų nei to paties skersmens arterijų vidurinis sluoksnis; išorinio, kuris yra storesnis nei vidurinis sluoksnis ir turi daug kolageninių skaidulų. Venų spindis dažniausiai esti didesnis nei to paties skersmens arterijų (arterijų sienelė storesnė).

Venos skirstomos į raumeninio ir neraumeninio tipo. Raumeninio tipo venų esti ten, kur veninis kraujas tekėdamas sutinka didelį pasipriešinimą (pvz., apatinėse galūnėse). Tokių venų visi trys sluoksniai turi lygiųjų raumenų skaidulų, kurios susitraukdamos padeda kraujui tekėti. Svarbią reikšmę čia turi ir griaučių skersaruožių raumenų susitraukimai, suspaudžiantys venų sieneles ir stumiantys jose kraują.

Venų sienelę sudaro 3 sluoksniai:

  • išorinis (tunica externa seu adventitia). Tai storasienis sluoksnis, sudarytas iš kolageninių skaidulų;
  • vidurinis (tunica media), sudarytas iš lygiųjų raumenų skaidulų. Venų vidurinis sluoksnis turi žymiai mažiau lygiųjų raumenų skaidulų nei arterijų vidurinis sluoksnis;
  • vidinis (tunica intima), sudarytas iš endotelinių ląstelių. Vidiniame venų sluoksnyje yra tam tikros raukšlės, kurios vadinamos vožtuvais.

Venų spindis dažniausiai yra didesnis nei to paties skersmens arterijų. Be to, venos yra daug tąsesnės negu arterijos, todėl jose telpa didelis kraujo tūris, o spaudimas yra žemas. Dėl šios priežasties venos dar vadinamos talpiosiomis kraujagyslėmis.

Pagrindinių žmogaus organizmo venų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Apatinė tuščioji vena (vena cava inferior);
  • Viršutinė tuščioji vena (vena cava superior)
  • Bendroji klubo vena (venae iliaceae externa et interna);
  • Šlauninė vena (vena femoralis);
  • Didžioji poodinė kojos vena (vena saphena magna);
  • Pakinklinė vena (vena poplitea);
  • Mažoji poodinė kojos vena (vena saphena parva)
  • Žastinė galvos vena (venae brachiocephalicae dextra et sinistra);
  • Paraktinė vena (vena subclavia);
  • Išorinė ir vidinė jungo venos (venae jugulares externa et interna).

Pagrindinės venų ligos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Giliųjų venų trombozė - sutrinka nutekėjimas iš žemiau esančios kūno vietos. Liga pavojinga tuom, kad atitrūkę trombai gali nueiti į širdį, o iš ten į plaučius, kur įvyksta plaučių infarktas
  • Paviršinių venų išsiplėtimas - paprastai tai paliečia tik kojas. Kadangi žmogus vaikšto stačiom, kojų venom tenka didesnis hidrostatinis slėgis.

Plačiau apie venų ligas galite pasiskaityti www.venos.lt