Hemolizinė anemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hemolizinė anemija yra anemija dėl sutrumpėjusios eritrocitų gyvenimo trukmės, kuri paprastai būna dėl padidėjusio ju irimo/suardymo organizme. Kraujo gamyba kaulų čiulpuose tokiu atveju dažniausiai nebūna sutrikusi, dažniausiai netgi suaktyvėjusi stengiantis kompensuoti trūkstamą kraujo kiekį.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal hemolizės vietą organizme hemolizinė anemija skirstoma į:

  • Ekstravaskulinę, arba ekstravazalinę – kai hemolizė vyksta ne kraujagyslėse (svarbiausia hemolizės vieta šiuo atveju yra blužnis)
  • Intravaskulinę, arba intravazalinę – kai hemolizė vyksta kraujagyslėse

Pagal kilmę hemolizinė anemija skirstoma į:

Įgimtą:

Įgytą:

Diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

Anemijos diagnostikai atliekamas kraujo tyrimas, kiti tyrimai skiriami siekiant nustatyti arba paneigti šiuos procesus:

Įtariant hemolizę diagnostiniai tyrimai atliekami pagal maždaug tokį planą: