Hemostazė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kraujo krešėjimas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hemostazė (kraujo krešėjimas) – procesas apsaugantis organizmą nuo nukraujavimo, dėl mechaninio pažeidimo ar krešėjimo proceso sutrikimo. Hemostazę galima būtų suskirstyti į keturias pagrindines fazes: vazokonstrikcija, pirminio krešulio iš kraujo plokštelių susidarymas, galutinio krešulio iš fibrino polimerų ir kitų kraujo kūnelių susidarymas ir krešulio irimas, kad būtų atstatyta normali audino kraujotaka.

Pirminė hemostazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminė hemostazė – kraujavimo sustabdymas. Kraujavimą sustabdo iš trombocitų susidaręs kamštis. Šios kamščio susidarymą skatina keli veiksniai:

  • Von Wilebrando faktorius (vWF): po pažeidimo iš audinių ir trombocitų išsiskyręs von Wilebrando faktorius prisijungia prie pažeisto endotelio. Trombocitai jungiasi su von Wilebrando faktoriumi. Ši sąveika skatina trombocitų degranuliaciją ir agregaciją.
  • Kolagenas: pažeidus endotelį atsidengia pamatinė membrana sudaryta iš IV ir V kolageno. Jeigu pažeidimas yra gilesnis atsidengia kolagenas esantis po endoteliniam audinyje. Kolagenas skatina trombocitų agregaciją.

Po 3–5 minučių susidaręs trombocitų kamštis sustabdo kraujavimą.

Antrinė hemostazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrinė hemostazė – kraujo krešėjimas. Į kraujotaką patekęs audinių faktorius sąveikauja su VIIa faktoriumi ir aktyvina X faktorių. Dėl kraujo veiksnių kaskados susidaręs fibrinas sustiprina trombocitų kamštį ir per 5–10 minučių visiškai sustabdo kraujavimą.

Fibrinolizė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fibrinolizė – krešulio irimas. Tam, kad audinyje būtų atsatyta normali kraujotaka, per 48–72 val. su krauju kontaktuojanti krešulio dalis yra suardoma.

Faktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraujo krešulio susidaryme dalyvauja bent jau 13 kraujyje esančių krešėjimo faktorių:

  • F I fibrinogenas;
  • F II protrombinas;
  • F III tromboplastinas;
  • F IV Ca 2+;
  • F V proakcelerinas;
  • F VI (aktyvusis F V);
  • F VII prokonvertinas;
  • F VIII antihemofilinis globulinas (AHG);
  • F IX Kristmaso faktorius;
  • F X Stiuarto – Prauerio faktorius;
  • F XI plazminės tromboplastino pirmtakas (PTP);
  • F XII Hagemano faktorius;
  • F XIII fibriną stabilizuojantis faktorius.