Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pomirtinis pasaulis – įvairiose religijose ir mitologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis žmogaus ar kitų būtybių gyvenimą po fizinės mirties. Žr. Požeminis pasaulis ir Viršutinis pasaulis.
- Brahmanizmas
- Reinkarnacija – mirštančio žmogaus siela persikelia į gimstantį organizmą.
- Karma – tai, į ką žmogus persikūnija. Siela arba susilieja su visuotine dvasia arba persikelia į žemesnį socialinį statusą turintį asmenį.
- Krikščionybė
- Rojus – pomirtinė vieta, kurioje krikščionys praleis savo amžinąjį gyvenimą Dievo palaimoje.
- Pragaras – kančios ir skausmo vieta, kurioje, pagal dauguma tikėjimų, visi nusidėjeliai praleis savo amžinąjį gyvenimą.
- skaistykla - vieta, kurioje sielos kentėdamos atperka nuodėmes prieš įžengdamos į Rojų.
- Limbas (Pragarai) - vieta, kurioje sielos atskirtos nuo amžinosios palaimos, bet kančių nepatiria. Numatyta dorybingiems pagonims ir nekrikštytiems kūdikiams.
