Seldžiukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Seldžiukidai)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salcūkiyān
سلجوقيان
Seldžiukų imperijos žemėlapis
Seldžiukų imperijos žemėlapis
Valstybinė kalba persų kalba
Dinastijos kilmė Turanas
Sostinė Nišapūras
Religija Sunitai
Įkūrimas 1037 m.
Žlugimas 1157 m.
Įkūrėjas Tugrul Begas

Seldžiukai (pers. سلجوقيان Salcūkiyān, Tiurkų kalba: Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 10371157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija. Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai. Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Ishafanas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tiurkai seldžiukai gana ilgai klajojo Turano stepėse. X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą.

Valstybės įkūrėjas buvo Tugrul Begas, kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, o vėliau sutriuškino Gaznevidų armiją, kas nulėmė tai, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų.

Tugrul Bego palikuonys plėtė imperiją į Vakarus, užimdami Iraką, Armėniją, Gruziją, Mažąją Aziją.

1092 m. mirus paskutiniam didžiajam sultonui Malikšachui, imperija buvo padalinta tarp trijų sūnų, o vėliau atskiros dalys sparčiai skilo į mažus emyratus. Šiuose emyratuose įsitvirtino seldžiukidai.

Tačiau nuo XI a. pabaigos seldžiukų ribos traukėsi. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija, iš pietvakarių – Ajubidai. Visą likusią dalį naujai suvienijo Chorezmo imperija.

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Seldžiukidai Valdymo metai
Seldžiuk Begas
Tugrul Begas 1037 – 1063 m.
Alp Arslanas 1063 – 1072 m.
Melik Šachas 1072 – 1092

Vėlesniosios seldžiukidų valstybės[taisyti | redaguoti kodą]

Turkija-orn.png
Turkijos istorija
Mažosios Azijos istorija
Seldžiukų imperija
Kilikijos Armėnija, Nikėjos imperija, Trapezunto imperija, Rumo sultonatas
Osmanų imperija
Turkijos Respublika

Nuo XII a. pradžios Seldžiukų sultonatas gana sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje formavosi naujos valstybės, formaliai priklausomos nuo Imperijos. 1153 m. tiurkams užėmus paskutiniąją sostinę Sandžarą, imperija nustojo egzistuoti, o joje jau buvo atsiradę šios valstybės: