Bujidų dinastija

Āl-i Būya
آل بویه

Bujidų valstybių žemėlapis
Dinastijos kilmė	Tabaristanas
Sostinė	Rajus, Širazas, Bagdadas, kt.
Religija	Šiitai
Įkūrimas	934 m.
Žlugimas	1062 m.
Įkūrėjas	Ali ben Buja

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai	Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Bujidai (pers. آل بویه Al - i Būya) – Iš Tabaristano kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją.

Istorija

Dinastijos pradininkas – buvo Ali ben Būja, kilęs iš Tabaristano. Jis įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir čia sukūrė atskirų valstybėlių konfederaciją, įkurdamas daug savo dinastijos atšakų.

Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų.

Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną sasanidų valdovų titulą šachinšachas.

Atskiri Emyratai

Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.

• Farso dailamidai (934–1062) – vėliau užkariauti kurdų
• Džibalo dailamidai (935–1029)
  • Isfahano dailamidai (977–983)
  • Rėjaus dailamidai (977–1029) – vėliau užkariauti Gaznevidų
• Kermano dailamidai (934–1048)
• Irako dailamidai (945–1055) – vėliau užkariauti Seldžiukų.
• Basros ir Achvazo dailamidai (983–1025)
• Amolio dailamidai (984–995)
• Chamadano dailamidai (997–1028)