Nišapūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nišapūras
نیشاپور
Nishapur Farid ad-Din Attar.jpg
Ataro mauzoliejus

Nišapūras
36°12′0″N 58°48′0″E / 36.2°N 58.8°E / 36.2; 58.8 (Nišapūras)Koordinatės: 36°12′0″N 58°48′0″E / 36.2°N 58.8°E / 36.2; 58.8 (Nišapūras)
Laiko juosta: (UTC+3:30)
------ vasaros: (UTC+4:30)
Valstybė: Irano vėliava Iranas
Provincija: Rezavi Chorasano provincija
Gyventojų (2006): 270 972
Altitudė: 1 250 m
Commons-logo.svg Vikiteka: NišapūrasVikiteka

Nišapūras (pers. نیشاپور = Neyshābūr) – miestas šiaurės rytų Irane, Rezavi Chorasano provincijoje, Binaludo kalno papėdėje, į vakarus nuo Mešchedo. Pro miestą eina Mešchedo-Teherano plentas ir geležinkelis. Maisto, odos apdirbimo pramonė. Apylinkėse auginami javai ir medvilnė. Netoliese išgaunamas turkis. Išvystyti juvelyrikos amatai (ypač dirbinių iš turkio gamyba), keramika.

Nišapūras yra svarbus kultūrinis regiono centras. Čia gyveno daug žymių persų poetų, muzikų, mokslininkų: Omaras Chajamas, Faridas ad Dinas Ataras, Kamalis Ol Molkas, Muslimas ibn al Hadžadž Nišapuris, Parvizas Meškatianas, Hadži Bektašas, Hakimas al Nišaburis ir kt. Nišapūre ir jo apylinkėse yra šių žymių žmonių kapavietės, jiems paskirtos mečetės, mauzoliejai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pavadinimas kilęs iš sanskrito ir reiškia „nakties miestas“. Kada miestas įkurtas nėra žinoma. Tradiciškai jo įkūrėju laikomas Sasanidų valdovas Šapūras I, valdęs III a. Sasanidų valdymo laikais miestas buvo Abaršahro satrapijos sostine, pro jį ėjo šilko kelio maršrutas, lėmęs miesto suklestėjimą, taip pat miestas garsėjo savo turkio dirbiniais. 643 m. miesto gyventojai taikiai perėjo į islamą. Valdant Abu Muslimui miestas smarkiai augo, klestėjo. IX a. miestas tapo Tachiridų dinastijos sostine. 1221 m. miestą visiškai suniokojo Čingischano kariauna. Dažni žemės drebėjimai ir antpuoliai lėmė Nišapūro sunykimą ir gretimo Mešchedo miesto iškilimą.