Guridų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Shansabānī
سلسله غوریان
Guridų imperijos žemėlapis
Guridų imperijos žemėlapis
Valstybinė kalba Vidurinė persų/Jagnobi?
Dinastijos kilmė Chorasanas
Sostinė Goras
Religija Zoroastrizmas, islamas
Įkūrimas 1148 m.
Žlugimas 1215 m.
Įkūrėjas Muhamadas iš Goro
Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Guridai (pers. سلسله غوریان Shansabānī) – rytinės Persijos ir Šiaurės Indijos valdovų dinastija, kilusi iš Chorasano regiono, Goro miesto, valdžiusi 1148-1215 m. Jų valdyta valstybė vadinama Guridų imperija. Guridų valstybės centras buvo Goras, o valdos apėmė didžiules teritorijas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dinastijos pradininkas buvo kilęs iš giminės, kuri kildino save iš Sasanidų, kurių paskutiniai valdovai, anot legendų, apsigyvenę atokiose kalnuotose Goro vietovėse. Spėjama, kad jie išsaugojo ypač senovinę Persų kalbą, kuria kalbėta Sasanidų imperijoje, ir kuri vėliau paplito Guridų imperijoje taip pat.

Guridai užkariavo visą Šiaurės Indiją ir ją valdė. Iš šios dinastijos kilo Delio sultonatas.