Guridų dinastija

Shansabānī
سلسله غوریان

Guridų imperijos žemėlapis
Valstybinė kalba	Vidurinė persų/Jagnobi?
Dinastijos kilmė	Chorasanas
Sostinė	Goras
Religija	Zoroastrizmas, islamas
Įkūrimas	1148 m.
Žlugimas	1215 m.
Įkūrėjas	Muhamadas iš Goro

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai	Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Guridai (pers. سلسله غوریان Shansabānī) – rytinės Persijos ir Šiaurės Indijos valdovų dinastija, kilusi iš Chorasano regiono, Goro miesto, valdžiusi 1148-1215 m. Jų valdyta valstybė vadinama Guridų imperija. Guridų valstybės centras buvo Goras, o valdos apėmė didžiules teritorijas.

Istorija

Dinastijos pradininkas buvo kilęs iš giminės, kuri kildino save iš Sasanidų, kurių paskutiniai valdovai, anot legendų, apsigyvenę atokiose kalnuotose Goro vietovėse. Spėjama, kad jie išsaugojo ypač senovinę Persų kalbą, kuria kalbėta Sasanidų imperijoje, ir kuri vėliau paplito Guridų imperijoje taip pat.

Guridai užkariavo visą Šiaurės Indiją ir ją valdė. Iš šios dinastijos kilo Delio sultonatas.