Punsko licėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Punsko licėjus
[[Vaizdas:|Punsko licėjus herbas|center|100px]]
Punsko licėjus
Adresas Punskas, Kovo 11-osios g-vė Nr. 16
Direktorius(-ė) Alvydas Nevulis
Mokinių skaičius 98 (2019/2020 m.)
Įkūrimo data 1956 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 16 mokyt. (2005 m.)

Punsko Kovo 11-tosios vardo bendrojo lavinimo licėjus, lenk. Liceum Ogólnokształcące z Litewskim Językiem Nauczania im. 11 Marca w Puńsku – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo švietimo įstaiga Lenkijoje, Punsko vietovėje. Mokslas šioje mokykloje trunka trejus/ketverius metus; baigę gimnaziją, į ją priimami konkurso tvarka.[1] Mokoma lietuvių kalba pagal Lenkijos švietimo ir sporto ministro patvirtintą programą, [2] mokiniai naudoja lenkiškus vadovėlius.[3] Yra taip pat klasės, kur mokoma lenkiškai. Dėstomos lietuvių, lenkų, anglų ir rusų kalbos, matematika, fizika, chemija, biologija, geografija, istorija, visuomenės mokslas, kultūros pagrindai, karinis parengimas, tikyba, fizinis lavinimas, informacinės technologijos, verslo pagrindai. Baigę įgyja teisę studijuoti aukštosiose ir spec. vidurinį išsilavinimą teikiančiose Europos Sąjungos mokyklose. Punsko bendrojo lavinimo licėjus įsikūręs Kovo 11-tosios mokyklų komplekse, kuriame dar veikia Profiliuotas licėjus, Punsko Dariaus ir Girėno gimnazija, pagrindinė bei muzikos mokyklos. Kompleksas turi savo bendrabutį, šiuolaikinę kompiuterių bazę ir didelę sporto salę, licėjaus bibliotekoje sukaupta apie 25 tūkstančius knygų. Priešais mokyklą stovi stogastulpis lietuvių švietimo Punske 400 metų jubiliejui pažymėti.

2019 m., gruodžio 9 dieną mokyklai buvo įteikta lietuvių kalbos premija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimo entuziastų Jono Stoskeliūno, Juozo Vainos, Stanislavo Lysakovsko, Antano Judicko, Stasio Marcinkevičiaus pastangomis; padedant intensyviems Lenkijos lietuvių prašymams, 1956 m. rugpjūčio 20 d. Lenkijos švietimo ministras pasirašė potvarkį dėl Punsko vidurinės mokyklos įkūrimo. Materialinė bazė buvo labai kukli, buvo mokoma net trijuose pastatuose. 1959 m. pastatytas vienaaukštis pastatas, į kurį ir perkeltas lietuvių licėjus kartu su pagrindine mokykla. 1973 m. Balstogėje apsilankęs Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus vaivadijos vadovybei pasiūlė pastatyti Punske šiuolaikinę mokyklą lietuviams, mainais analogiška mokykla lenkų vaikams iškiltų Vilniaus rajone.[4] Taip 1977 m. naujai pastatyta mokykla buvo pavadinta Antano Sniečkaus vardu, o 1992 m. kovo 11-ąją jai suteiktas garbingas Kovo 11-osios vardas. Mokytojai buvo ne tik pedagogai, bet ir aktyvūs visuomenininkai: tai Juozas Maksimavičius, Petronėlė Jakimavičienė, Bronė Kliučinskienė, Jonas Stoskeliūnas, Juozas Vaina, Elena Vainienė, Juozas Sigitas Paransevičius, Algis Uzdila bei kiti.[5] Ilgus metus bibliotekoje darbavosi poetė Vlada Rusokaitė-Pajaujienė. Iki 1999 m. Lenkijos švietimo reformos į licėjų buvo priimami mokiniai, sėkmingai baigę pagrindinę mokyklą. Po reformos mokymo laikas pagrindinėje mokykloje sutrumpėjo, bet buvo įvesta antra švietimo pakopa – gimnazija. Į licėjų priimami sėkmingai baigiamuosius egzaminus išlaikę gimnazistai. Nuo pat mokyklos veiklos pradžios buvo sunkumų dėl egzaminų užduočių vertimų į lietuvių kalbą, [6] lietuviškų vadovėlių stokos. Ne vieną vadovėlį paruošė ir išspausdino „Aušros“ leidykloje Janina Macukonienė, Juozas Sigitas Paransevičius, Jonas Stoskeliūnas, Algis Uzdila. Apie licėjaus veiklą ir visos Lenkijos lietuvių švietimą ilgametė jo direktorė Marytė Černelienė parašė bei 2008 m. lapkričio 28 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Lenkijos lietuvių švietimas po Antrojo pasaulinio karo“.

Užklasinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po pamokų mokiniai neskuba namo, mokyklų komplekse repetuoja 2000 m. susibūrusi šokių grupė „Šalčia“ (vadovė Asta Pečiulienė), skaitovų būrelis, etnografinė grupė „Šalcinėlis“, treniruojasi merginų (trenerė mokyt. Gražina Bliūdžiuvienė) ir berniukų (treneris mokyt. Jonas Vydra) krepšinio komandos. Saviveiklininkai dalyvauja įvairiose šventėse ir konkursuose, sportininkai vyksta į varžybas. Didelių laimėjimų pasiekė lengvaatlečiai Birutė Grigutytė (ietis), Anelė Gelažauskaitė (diskas), Irena Pečiulytė (100 m. ir 200 m. bėgimai), Petras Balyta (šuolis į aukštį), Valdas Pajaujis (šuolis į aukštį), Valdas Budzeika (šuolis į aukštį) ne kartą atstovaudami Suvalkų vaivadiją varžybose Lenkijoje. Visi besimokantys gali dalyvauti ekskursijose. Toli už mokyklos ribų garsėjo vokalinis–instrumentinis ansamblis „Ulbuonėliai“ (vad. mokytojas Antanas Šliaužys), daugkartinis įvairių konkursų nugalėtojas ir laureatas. Vėliau ansamblis iširo, bet 1998 m. susikūrė mergaičių vokalinė grupė, pamažu išaugusi į mišrų „Pašešupių” chorą (vad. Jonas Pavilonis, repeticijoms kas savaitgalį atvykstantis iš Alytaus). Lietuvių dramaturgų kūrinius kasmet inscenizuoja dramos būrelis (jį globojo mokytojos Kristina Dapkevičiūtė-Kraužlienė, Aldona Aleksaitė-Vaicekauskienė, Marytė Aleknavičiūtė-Černelienė, Janina Aleksaitė-Macukonienė, Danutė Šliaužienė, o nuo 2006/2007 mokslo metų vadovauja bibliotekininkė Rūta Burdinaitė). Licėjuje kasmet švenčiamos: pirmokų krikštas, padėka už krikštą, andrinės, Advento vakaras, Naujieji metai, šimtadienis, karnavalas, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dienos, dzinguliukai, gegužinės bei kitos šventės.[7] Mokinių pastangomis leidžiamas internetinis laikraštis „Dėmesio“.[8]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi aukletiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. švenčiant licėjaus 50-tie metų jubiliejų, buvo suskaičiuota, kad jį yra baigę apie 1200 abiturientų, [9] kai kurie jų tapo žinomi Lenkijoje, Lietuvoje ir kitur:

Punsko profiliuotas licėjus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia Bendrojo lavinimo licėjaus Punsko Kovo 11-tosios mokyklų komplekse nuo 1999 m. rugsėjo 1-osios veikia ir Punsko profiliuotas licėjus. Dėstomos tos pačios disciplinos kaip ir Bendrojo lavinimo licėjuje, bet programa yra sumažinta, o papildomai mokoma ekonomikos, vadybos, finansų, raštvedybos, administracinės teisės, tarpusavio bendravimo pagrindų. Išlaikę brandos egzaminams, gali kurti savo įmones, savarankiškai vesti buhalteriją. Mokslas trunka trejus metus, mokiniai lanko tuos pačius būrelius kaip ir kiti besimokantys Punsko Kovo 11 – tosios mokyklų komplekse. 2005/2006 mokslo metais Profiliuoto licėjaus klasėse mokėsi 48 mokiniai.[10]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Priėmimo į Punsko licėjų kriterijai Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. Mokymo programa[neveikianti nuoroda] (lenk.)
  3. Vadovėlių sąrašas[neveikianti nuoroda]
  4. Gediminas Zemlickas. Kelionė į Seinus, Punską ir senąją jotvingių žemę (Mokslo Lietuva. Nr 15 (305)[neveikianti nuoroda]
  5. Licėjaus istorija
  6. Sigito Birgelio interviu su Sigitu Juozu Paransevičiumi Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.
  7. Šventės
  8. Internetinis laikraštis „Dėmesio“
  9. Sigito Birgelio interviu su Sigitu Juozu Paransevičiumi Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.
  10. Punsko bendrojo lavinimo mokyklų kompleksas Archyvuota kopija 2009-04-12 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Punsko Kovo 11-osios licėjui 50. (Sudarė Juozas Sigitas Paransevičius, Marytė Černelienė, Irena Marcinkevičienė), Aušra, Punskas, 2006 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]