Irena Gasperavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Irena Ona Gasperavičiūtė (lenk. Irena Anna Gasperowicz, g. 1969 m. (?) šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punske) – mokytoja, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo Punsko verslininko šeimoje. Dar būdama moksleivė kartu su bendraminčiais įkūrė Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungą. Baigusi Punsko licėjų, studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. 1992 m. grįžusi į gimtinę, pradėjo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą Punsko pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje. Keletą metų dalyvavo saviveikloje – vaidino Punsko Klojimo teatre.

Nuo 1996 metų – Lenkijos lietuvių dvisavaitinio žurnalo „Aušra“ vyriausioji redaktorė. 1998 m. išrinkta Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininke pirmą, o 2002 m. – antrą kartą. „Seinos“ – fondo Lenkijos lietuvių kultūrai ir švietimui remti – sekretorė. 2002 metais Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnievskio kvietimu įėjo į Europinės integracijos tarybos sudėtį.

Aktyvi Punsko bitininkų draugijos narė, dviejuose bitynuose turi 36 šeimas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gasperavičiūtė, I. Tėvynės keliais – Lietuvių kalbos vadovėlis. Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne, Warszawa, 1996.
  • S. Birgelis, I. Gasperavičiūtė, J. S. Paransevičius. Lietuvių kūrybos antologija. Aušra, Punskas, 2000.
  • I. Gasperavičiūtė. Žodis – tautos gyvybė. Lietuvių kalbos vadovėlis III gimnazijos klasei. Podręcznik języka litewskiego dla kl. III gimnazjum. Aušra, Punskas, 2001.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]