Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Pilviškiai |
| Adresas | Vasario 16-osios g. 26 |
| Statybinė medžiaga | mūrinė |
| Pastatyta (įrengta) | 1997 m. |
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
54°42′56″š. pl. 23°13′20″r. ilg. / 54.7155°š. pl. 23.2223°r. ilg.
Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pilviškių miestelio centrinėje dalyje, prie Pilvės ir Šešupės santakos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1685 m. Apie 1756 m. perstatyta, 1758 m. įkurta parapija. 1759 m. paskirti sklypai bažnyčiai, kapinėms, vargonininkui, bažnyčios tarnams. 1777 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Tomas Dabrila (1818–1869) 1863 m. apkaltintas Rusijos valdžiai nepalankaus pamokslo sakymu ir nuteistas kalėti. Klebonas Motiejus Oleka su parapijiečiais 1872–1874 m. bažnyčią padidino, pristatė šonines koplyčias. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Holiakas. XX a. pradžioje susibūrė Gyvojo rožančiaus brolija.
1906 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius 1907 m. įsteigė biblioteką – skaityklą. Žiburiečiai 1908–1914 m. rengė viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1911–1914 m. – Krikščionių darbininkų draugija. Blaivybės skyrius 1910–1914 m. taip pat rengė viešus lietuviškus vakarus, vaidinimus. Per I pasaulinį karą sudegė klebonija. Iki 1936 m. klebonavęs Simeonas Švilpa atstatė kleboniją, ūkinius pastatus, įsigijo varpus, sutvarkė ir aptvėrė kapines.
Vladas Pėstininkas (1889–1968) nuo 1924 m. iki 1937 m. buvo Pilviškių parapijos vikaras, progimnazijos kapelionas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro vadovas, pastatė senelių prieglaudą. Po II pasaulinio karo 10 metų ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose. Palaidotas šventoriuje. 1941 m. bažnyčia sudegė.
1942 m. birželio 29 d. pašventintas naujosios – dabartinės bažnyčios kertinis akmuo (architektas Povilas Adomaitis, brėžiniai Stasio Kudoko). Pradėta statyti mūrinė bažnyčia neužbaigta, 1944 m. buvo subombarduota vokiečių, ją mėginta nugriauti. Pasipriešinus klebonui Boleslovui Čegelskui (1922–1989; Pilviškiuose 1962–1980 m.), palikta. 1945–1947 m. pastatyta laikina žema medinė bažnyčia, 1985 m. remontuota, iš Parausių koplyčios perkeltas didysis altorius. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, prasidėjo dabartinio bažnyčios pastato atstatymas. Atstatyta bažnyčia pašventinta 1997 m. rugpjūčio 31 d.[1]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trinavė, monumentalaus tūrio. Pamatai – betono, sienos – plytų, tinkuotos, stogai dengti skarda. Bažnyčios šventoriuje stovi neogotikinė kvadratinė varpinė, 2017 m. atstatyta.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-10-12).
- R. Butauto-Kudirkos knygos „Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų Ganytojai“, „Sūduvos dvasininkai“ I–IV d.