Petras Ciunis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Ciunis (g. 1898 m. birželio 26 d. Perlojoje, Varėnos apskr. – m. 1979 m. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1915-1918 m. mokėsi Voronežo mokytojų seminarijoje (tuomet tai buvo Tartu universiteto filialas), kurią baigęs įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę.
1919 m. vasario mėn. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulke. 1919 m. birželio mėn. priimtas į Karo mokyklą. Ją baigęs (II laida) pėstininkų leitenanto laipsniu paskirtas į I pėstininkų pulką būrio vadu.
1925 m. liepos 15 d. baigė Aukštųjų karininkų kursų bendrąjį skyrių (V laida). Ėjo ūkio kuopos, vėliau – mokomosios kuopos vado pareigas I pėstininkų pulke Ukmergėje. 1926 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1933 m. perkeltas į Šaulių sąjungą, o 1935 m. – į Trakų komendantūrą Kaišiadorių komendanto padėjėju rikiuotei, 1939 m. – į II pėstininkų pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo II pėstininkų pulke 2-os kuopos vadu.
Lietuvos politikams priėmus TSRS ultimatumą Lietuvos kariuomenė buvo perorganizuota į Liaudies kariuomnę, o vėliau perorganizuota į RA Šaulių teritorinį korpusą. 1940 m. rugsėjo 7 d. Petras Ciunis paskirtas Raudonosios armijos (RA) 259 šaulių pulko 1 bataliono 2 kuopos vadu. 1940 m. gruodžio mėn. perkeltas į RA 184 šaulių divizijos 619 artlerijos pulką, paskirtas chemijos tarnybos viršininku. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. Vienintelis būdas išvengti trėmimo ir išbuožinimo buvo išdalinti didesnę dalį šeimos valdomo nekilnojamojo turto neturtingiems giminaičiams. 1941 m. birželio mėn. Petras Ciunis paskirtas RA 179 šaulių divizijos chemijos tarnybos viršininku.
Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 m. birželio 22 d., tos pačios dienos vakarą Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) pradėjo sukilimą prieš Bolševikus ir paskelbė atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę. Daugelis buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų paliko savo RA dalinius. Petras Ciunis aktyviai nedalyvavo LAF veikloje ir sukilime, bet, liudininkų teigimu, sabotavo atsitraukiančios RA represinius veiksmus. Su RA 29 ŠTK likučiais Petras Ciunis atsitraukė į Rusiją. 1941 m. rugpjūčio mėn. išsiųstas į karininkų tobulinimosi kursus „Bыстрел“ Solonečnogorske. Baigęs kursus 1941-1942 m. buvo Omsko 2 karo mokyklos dėstytoju. Vėliau paskirtas 16-osios lietuviškosios divizijos chemijos tarnybos viršininku.
II Pasaulinio karo mūšiuose Petras Ciunis dalyvavo nuo 1943 m. vasario 21 d. kai Lietuviškoji divizija stojo į kovą Aleksejevkoje, 50 km į šiaurės rytus nuo Oriolo. Ten Lietuviškoji divizija gynėsi nuo Wermacht'o, vykdančio operaciją „Citadelė“ atakų (Kursko mūšis). Pirmomis mūšio dienomis Lietuviškoji divizija atrėmė nacių 383-ios pėstininkų ir 18-os Panzer divizijų puolimą. Fronto judėjimui pakeitus kryptį, Lietuviškoji divizija permesta į 1-ąjį Baltijos frontą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. divizija pasiekė Šiaulius. Rugpjūčio viduryje naciai kontraatakavo su 900 tankų, bet Lietuviškoji divizija atsilaikė. Tai buvo vienas didžiausių tankų mūšių Pabaltyjyje. 1944 m. spalio 31 d. Lietuviškoji divizija buvo apdovanota Raudonоsios vėliavos ordinu už Žemaitijos „išvadavimą“ ir toliau dalyvavo karo veiksmuose Kuržemėje, Latvijoje.
1946 m. Petras Ciunis buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, paskirtas karinės katedros vyresniuoju dėstytoju medicinos fakultete. 1950 m. paleistas į atsargą (papulkininkis). Nuo 1950 m. spalio iki 1964 m. vadovavo Vilniaus sritinei bibliotekai (dabar – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka). 1951 m. gegužės mėn. biblioteka perkelta į tuometinės Vilniaus miesto 2-osios bibliotekos patalpas (Trakų g. 10), į vieną iš Vilniaus senamiesčio pastatų, kuriame pamažu buvo formuojami atskiri bibliotekos padaliniai. 1953 m. biblioteka reorganizuota į Vilniaus viešąją biblioteką. 1955 m. Minint 100-ąsias Adomo Mickevičiaus mirties metines, bibliotekai suteikiamas šio poeto vardas.
Petras Ciunis mirė 1979 m., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
[taisyti] Apdovanojimai
- 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis, Savanorių medalis
- 1929 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- 1939 m. – Šaulių žvaigždė
- 1944 m. – TSRS ordinas „Raudonoji žvaigždė“
- 1945 m. – TSRS medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame tėvynės kare“
[taisyti] Šeima
Žmona – Teofilė (Čiburytė) Ciunienė, sūnūs – Algirdas Petras ir Laimutis Leonas.
[taisyti] Šaltiniai
- Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka (sudarytojai – V. Asevičius et al.) „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“, II tomas
- [1] Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
