Giedraičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Giedraičiai
Giedraičiai14.JPG
Giedraičių bažnyčia ir varpinė
Giedraiciai COA.gif

Giedraičiai
Koordinatės 55°04′41″N 25°15′29″E / 55.078°N 25.258°E / 55.078; 25.258 (Giedraičiai)Koordinatės: 55°04′41″N 25°15′29″E / 55.078°N 25.258°E / 55.078; 25.258 (Giedraičiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Giedraičių seniūnija
Gyventojų skaičius 778 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GiedraičiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Giedraĩčiai
Kilmininkas: Giedraĩčių
Naudininkas: Giedraĩčiams
Galininkas: Giedraičiùs
Įnagininkas: Giedraĩčiais
Vietininkas: Giedraĩčiuose

Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.

Yra paštas (LT-33025), biblioteka, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Giedraičiai įsikūrė Kiemento ežero vakariniame krante, plentų Vilnius – Molėtai, Širvintos – Dubingiai ir į Želvą sankryžoje.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Bekupė – 5 km MOLĖTAI – 25 km
Luokesa – 21 km
Blank-50px.png
Juodiškiai – 6 km
Alionys – 13 km
ŠIRVINTOS – 23 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rudokai – 6 km
Dubingiai – 13 km
GLITIŠKĖS – 12 km
PABERŽĖ – 16 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklinė lenta Giedraičiams-650
Giedraičiai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.

17771782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla.

1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 18611950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. 19111914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, [3]kuriame sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.

2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai Giedraičių kunigaikštystės centras
18611950 m. Giedraičių valsčiaus centras
19501995 m. Giedraičių apylinkės centras
nuo 1995 m. Giedraičių seniūnijos centras


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
    • vertingi vargonai, įrengti XIX a. pradžioje,
    • 9 molbertinės tapybos paveikslai:
  • Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
  • Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
  • Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1775 m. Giedraičiuose buvo 4 dūmai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*[2] 1866 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.
138 206 548 445 495 601
1977 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
720 811 613 721 778 684
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

XV a. ne vienas studentas iš Giedraičių įsimatrikuliavo Krokuvos universitete: Albertas Mažeikonis 1460 m., Jurgis ir Mykolas Jurgio 1461 m., Gabrielis 1472 m., Stanislovas Pauliaus 1491 m., Mykolas Stanislovo iš Giedraičių vilniškis 1499 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Гедройце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 621 psl. (rus.)
  3. Antanas Tyla ir kiti. Giedraičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 437 psl.
  4. Giedraičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 556 psl.
  5. Giedraičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 86 psl.
  6. Antanas Tyla ir kt. Giedraičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 611 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]