16-oji lietuviškoji divizija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

16-oji Lietuviškoji divizija, kitaip 16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, (rus. 16-я Литовская стрелковая дивизия), 16-oji Lietuviškoji Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija (rus. 16-я стрелковая Литовская Клайпедская Краснознамённая дивизия) – TSRS Raudonosios armijos šaulių divizija, suformuota ir kariavusi Antrojo pasaulinio karo metais. Viena iš gana didelio skaičiaus nacionalinių Raudonosios Armijos junginių.

Ankstesnioji 16-oji divizija[taisyti | redaguoti kodą]

16-oji divizija Raudonojoje armijoje egzistavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo pradžioje ji buvo 27-ojoje armijoje (Šiaurės Vakarų frontas), bet buvo sunaikinta vokiečių kariuomenei puolant Leningradą ties Mga.

Formavimas[taisyti | redaguoti kodą]

1941 m. gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komitetas priėmė nutarimą 16-ąją diviziją suformuoti iš naujo ir suformuoti ją kaip lietuvišką diviziją, kuri parodytų, kad lietuviai palaiko sovietų valdžią ir kurioje būtų kaupiami bei tikrinami būsimieji partiniai ir administraciniai Lietuvos SSR kadrai.

Divizija buvo formuojama Maskvos karinėje apygardoje Balachnos mieste (Gorkio sritis, Rusija). Diviziją formavo daugiausia iš pabėgėlių ir evakuotųjų iš Lietuvos, taip pat iš buvusios Lietuvos kariuomenės sudaryto buvusio 29-ojo teritorinio Lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų, kurie iki tol tarnavo kituose daliniuose. Dauguma jų buvo perkelti į naująją diviziją.

Divizijos karininkais tapo daugiausia Vilniaus pėstininkų mokyklos, evakuotos į Novokuznecką (Kemerovo sritis), absolventai, baigę šią mokyklą pagal paspartintą programą. Politiniais darbuotojais tapo daugiausia buvę pogrindininkai, partiniai ir sovietiniai darbuotojai.

1943 m. sausio 1 d. iš 10 250 divizijos kareivių ir karininkų apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai. Diviziją sudarė:

  • 3720 (36,3 %) lietuvių
  • 3064 (29 %) rusų
  • 2973 (29 %) žydų
  • 492 (4,8 %) kitų tautybių žmonės.

Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.

Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvo lietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba tapo rusų kalba.

Divizijos sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Diviziją sudarė:

1942 m. gegužės mėn. buvo suformuotas 2-asis atskiras lietuvių batalionas, kuris rengė naujus karius 16-ajai divizijai.

Pirmasis divizijos vadas buvo generolas majoras Feliksas Baltušis-Žemaitis. 1943 m. žiemą jį pakeitė generolas majoras Vladas Karvelis, o šį 1944 m. – generolas majoras Adolfas Urbšas, 1945 m. gegužės mėn. – Vladas Motieka.

Dalyvavimas karo veiksmuose[taisyti | redaguoti kodą]

Divizija baigta formuoti 1943 m. vasario mėnesį. 1943 m. vasario 21 d. ji pirmą kartą kovėsi Aleksejevkoje (Oriolo sritis, 50 km į pietvakarius nuo Oriolo). Vėliau ji 42-ojo šaulių korpuso (48-oji armija) sudėtyje kovėsi Kursko mūšyje, kur atlaikė vokiečių 383-osios pėstininkų ir 18-osios tankų divizijų atakas, 120 lėktuvų antskrydžius.

Po Kursko mūšio divizija perkelta į 1-ąjį Pabaltijo frontą. Vadavo Baltarusiją ir Lietuvą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. pasiekė Šiaulių priemiesčius. Mėnesį stovėjo ties Šiauliais, buvo papildyta Lietuvoje mobilizuotais lietuviais. Rugpjūčio viduryje Šiaulius atakavo vokiečių tankų daliniai, tačiau 16-oji divizija apsigynė. Tai vienos stambiausių tankų atakų karo pabaigoje Pabaltijyje.

1945 m. sausio 31 d. 16-oji divizija per vieną dieną užėmė Klaipėdą. Už tai divizija gavo Klaipėdos vardą. Vėliau divizija dalyvavo vokiečių kariuomenės Kuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.

Apdovanoti kariai[taisyti | redaguoti kodą]

12 divizijos karių tapo Sovietų Sąjungos didvyriais: majoras Volfas Vilenskis [1], seržantas Kalmanas Šuras, jefreitorius Grigorijus (Hiršas) Ušpolis, eilinis Borisas (Berelis) Cindelis (po mirties) [2], leitenantas Vaclovas Bernotėnas, Viktoras Jacenevičius (po mirties), seržantas Boleslavas Gegžna, jaun. seržantas Fiodoras Zacepilovas, papulkininkis Fiodoras Lysenko (po mirties), seržantas Grigorijus Terentjevas (po mirties), vyr. seržantas Vasilijus Fedotovas, jaun. seržantas Stasys Šeinauskas (po mirties).

Viršila Danutė Stanelienė tapo pilna Šlovės ordinų kavaliere – apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinu, o tai prilyginama Sovietų Sąjungos Didvyrio vardui, tik buvo gerokai retesnis dalykas.

Po karo[taisyti | redaguoti kodą]

Karui pasibaigus 16-oji divizija buvo išformuota. 1955 m. buvo vėl trumpam suformuota Volgos-Uralo karinėje apygardoje ir galutinai išformuota.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šešioliktoji lietuviškoji: atsiminimų knyga 16-osios lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos istorija veteranų atsiminimuose, 1941–1956 (sud. Vaigutis Stančikas). – Vilnius: Gairės, 2008. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-12-6

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]