Musninkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Musninkai
Musninkai center.jpg
Musninkų kūdra

Musninkai
Koordinatės 54°56′49″N 24°50′31″E / 54.947°N 24.842°E / 54.947; 24.842 (Musninkai)Koordinatės: 54°56′49″N 24°50′31″E / 54.947°N 24.842°E / 54.947; 24.842 (Musninkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija Musninkų seniūnija
Gyventojų skaičius 415 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: MusninkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mùsninkai
Kilmininkas: Mùsninkų
Naudininkas: Mùsninkams
Galininkas: Mùsninkus
Įnagininkas: Mùsninkais
Vietininkas: Mùsninkuose
Apie kaimą Prienų rajone žr. Musninkai (Prienai).

Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Miestelyje yra Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1861 m., koplytėlė ir varpinė, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, joje 1988 m. įkurtas muziejus, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1937 m.), vokiečių karių kapai, paštas (LT-19017).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų-Radvilų linijos didikai. Iki 1522 m. pastatyta bažnyčia, ji nuo 1554 m. iki XVII a. antro dešimtmečio vidurio priklausė evangelikams reformatams, 1856 m. pastatyta mūrinė. Bažnyčioje XVII-XIX a. su pertraukomis veikė vargonininkų ir būgnininkų grupė Musninkų kantoriai.

Po Astikų iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios valdė Radvilos. 1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 m. įkurta parapinė mokykla. 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė. Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai.

1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m. išėjus vokiečiams, Musninkus užėmė bolševikai, 1919 m. – lenkai. [3] 1920 m. lapkričio 19-20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės dalinių kovos.

1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti lietuvių partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 1-asis batalionas. 19401941 m. ir 19441953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.

19491992 m. „Naujojo gyvenimo“, „Svajonės“ ir Musninkų kolūkių centrinė gyvenvietė. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m. Musninkų valsčiaus centras
19501994 m. Musninkų apylinkės centras
nuo 1994 m. Musninkų seniūnijos centras


Paminklas Arkangelui Mykolui
Koplyčia prie kelio į Čiobiškį

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesteliui vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė, dešinysis Neries intakas.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelis spindulinio plano. Svarbiausias pastatas – neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m., kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pirmoji pusė), vitražas „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ (1933 m.), paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a.), neobarokinė medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a. vid.).

Šventoriuje yra medinė dviejų tarpsnių varpinė, statyta 1868 m. su piramidiniu stogu, užsibaigiančiu aštuonkampiu bokšteliu ir ornamentuotu geležiniu kryžiumi (kryžius padarytas 1868 m.); mūrinė šventoriaus tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1882 m.).

Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barboros koplytėlę pastatė pati Barbora Radvilaitė, stebuklingai išsigelbėjusi persikėlimo per patvinusią Musę metu. Išliko XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos. [5]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
202 307 449 556 451 302
1979 m.sur. 1980 m.[6] 1986 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
470 400 439 472 415 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Musninkuose miręs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928). Progimnazijoje mokėsi rašytojas Ignas Šeinius (1889–1959).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Мусники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 366 psl. (rus.)
  3. Savivaldybė, 1930 m., Nr. 4. – 28-29 psl.
  4. Algirdas Baltutis. Musninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 616 psl.
  5. Jurgita Rimkevičienė. Musninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 616 psl.
  6. Musninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 45 psl.
  7. Musninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 158 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Liukonys – 15 mk
Vindeikiai – 6 km
ŠIRVINTOS – 12 km
Vileikiškiai – 5 km
Blank-50px.png
Čiobiškis – 13 km
Lapelės – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bartkuškis – 7 km
Jauniūnai – 12 km
Kernavė – 7 km