Musninkai

Musninkai
Musninkų kūdra
Musninkai
Koordinatės	54°56′49″N 24°50′31″E
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija	Musninkų seniūnija
Gyventojų skaičius	472 (2001 m.)
Vikiteka:	MusninkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Mùsninkai Kilmininkas: Mùsninkų Naudininkas: Mùsninkams Galininkas: Mùsninkus Įnagininkas: Mùsninkais Vietininkas: Mùsninkuose
rus. Мусники

Apie kaimą Prienų rajone žr. Musninkai (Prienai).

Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Miestelyje yra Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1861 m., koplytėlė ir varpinė, Musninkų vidurinė mokykla, joje 1988 m. įkurtas muziejus, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1937 m.), vokiečių karių kapai, paštas (LT-19017).

Istorija

1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų – Radvilų linijos didikai. Iki 1522 m. pastatyta bažnyčia, ji nuo 1554 m. iki XVII a. antro dešimtmečio vidurio priklausė evangelikams reformatams, 1856 m. pastatyta mūrinė. Bažnyčioje XVII-XIX a. su pertraukomis veikė vargonininkų ir būgnininkų grupė Musninkų kantoriai.

Po Astikų iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios valdė Radvilos. 1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 m. įkurta parapinė mokykla. 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė. Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai.

1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m. išėjus vokiečiams, Musninkus užėmė bolševikai, 1919 m. – lenkai. 1920 m. lapkričio 19-20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktinės dalinių kovos.

1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti lietuvių partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 1-asis batalionas. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.

1949–1992 m. „Naujojo gyvenimo“, „Svajonės“ ir Musninkų kolūkių centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m.	Musninkų valsčiaus centras
1950–1994 m.	Musninkų apylinkės centras
1994–	Musninkų seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Miesteliui vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė, dešinysis Neries intakas.

Architektūra

Paminklas Arkangelui Mykolui

Koplyčia prie kelio į Čiobiškį

Miestelis spindulinio plano. Svarbiausias pastatas – neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m., kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (XVIII a. pirmoji pusė – XIX a. pirmoji pusė), vitražas „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ (1933 m.), paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a.), neobarokinė medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a. vid.).

Šventoriuje yra medinė dviejų tarpsnių varpinė, statyta 1868 m. su piramidiniu stogu, užsibaigiančiu aštuonkampiu bokšteliu ir ornamentuotu geležiniu kryžiumi (kryžius padarytas 1868 m.); mūrinė šventoriaus tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1882 m.).

Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barboros koplytėlę pastatė pati Barbora Radvilaitė, stebuklingai išsigelbėjusi persikėlimo per patvinusią Musę metu. Išliko XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2001 m.
1833 m.	1867 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.
202	307	449	556	451
1970 m.sur.	1979 m.sur.	1980 m.	1986 m.	2001 m.sur.
302	470	400	439	472
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Musninkuose miręs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928). Progimnazijoje mokėsi rašytojas Ignas Šeinius (1889–1959).

Literatūra

• Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“
• Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. t. 2 kn. 2. – Vilnius, 2002 m. – ISBN 9986-420-45-8

Nuorodos

• Musninkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 520 psl.
• Muśniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 363 psl. (lenk.)
• Musninkų dvaro sodyba
• Musninkų aikštė

Aplinkinės gyvenvietės
	Liukonys – 15 mk Vindeikiai – 6 km		ŠIRVINTOS – 12 km Vileikiškiai – 5 km
	Čiobiškis – 13 km Lapelės – 7 km		Bartkuškis – 7 km Jauniūnai – 12 km
		Kernavė – 7 km

Svarbiausios gyvenvietės Širvintų rajone

Alionys | Bagaslaviškis | Čiobiškis | Gelvonai | Jauniūnai | Kernavė | Musninkai | Širvintos | Zibalai