Larisa (palydovas)
 Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Harold J. Reitsema >br /> William B. Hubbard Larry A. Lebofsky David J. Tholen |
| Atrastas | 1981 m. kovo 24 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 73 548 km[1] |
| Ekscentricitetas | 0,001393 |
| Apskriejimo periodas | 0,55465332 d. |
| Posvyris | 0,251° (į Neptūno ekvat.) |
| Planetos palydovas | Neptūno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 216×204×164 km[2] |
| Masė | ~4,2×1018 kg |
| Vidutinis tankis | ~1,2 g/cm³ |
| Ašies posvyris | 0° |
| Albedas | 0,09[2] |
| Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
Larisa (ang. Larissa; gr. Λάρισσα) arba Neptūnas VII – penktasis arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palydovą 1981 m. kovo 24 d. atrado Harold J. Reitsema, William B. Hubbard, Larry A. Lebofsky ir David J. Tholen atsitiktinių žvaigždinių užtemimų tyrinėjimų metu. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1981 N 1 pavadinimas. 1989 m. buvo iš naujo atrastas erdvėlaivio Voyager 2 skrydžio metu ir gavo laikiną S/1989 N 1 pavadinimą. Vėliau pavadintas Larisos, vienos iš nimfų, vardu.
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti del dižiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos[3].
Pastabos apie pavadinimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 1162 Larisa.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
- ↑ 2,0 2,1 E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
- ↑ D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.
| |||||