Nereidė (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nereidė

Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Gerard P. Kuiper
Atrastas 1949 m. kovo 1 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 5 513 400 km (0,03685 AU)
Ekscentricitetas 0,7512
Periapsis 1 353 600 km (0,00905 AU)
Apoapsis 9 623 700 km (0,06433 AU)
Apskriejimo
periodas
360,1362 d.
Vidutinis greitis
orbitoje
Max: 2,95 km/s
Vid: 1,12 km/s
Min: 0,42 km/s
Posvyris 32,55° (į Neptūno ekvat.), 5,07° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 340 km
Masė ~3,1×1019 kg
Vidutinis tankis ~1,5 g/cm³
Sukimosi apie
ašį periodas
0,48 d. (11 h 31 min)[1]
Albedas 0,14
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~51 K

Nereidė (angl. Nereid; gr. Νηρηίδα) arba Neptūnas II – trečias pagal dydį gamtinis Neptūno palydovas.

Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palydovą 1949 m. kovo 1 d. atrado Nyderlandų astronomas Gerard P. Kuiper. Pavadintas jūros nimfų Nereidžių vardu.

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nereidės orbita pasižymi didžiausiu ekscentricitetu tarp visų žinomų planetų palydovų Saulės sistemoje. Dėl šios priežasties Nereidės orbitos spindulys kinta nuo 1 353 600 iki 9 623 700 km. Todėl manoma, jog palydovas gali būti pagautas asteroidas ar kitas objektas iš Koiperio juostos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. T. Grav, M. Holman, J. J. Kavelaars, The Short Rotation Period of Nereid, 2003. The Astrophysical Journal 591: 71–74.