Nereidė (palydovas)
Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka | |
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas | Gerard P. Kuiper |
Atrastas | 1949 m. kovo 1 d. |
Orbitos charakteristikos | |
Didžioji pusašė | 5 513 400 km (0,03685 AU) |
Ekscentricitetas | 0,7512 |
Periapsis | 1 353 600 km (0,00905 AU) |
Apoapsis | 9 623 700 km (0,06433 AU) |
Apskriejimo periodas | 360,1362 d. |
Vidutinis greitis orbitoje | Max: 2,95 km/s Vid: 1,12 km/s Min: 0,42 km/s |
Posvyris | 32,55° (į Neptūno ekvat.), 5,07° (į ekliptiką) |
Planetos palydovas | Neptūno |
Fizinės charakteristikos | |
Vidutinis skersmuo | 340 km |
Masė | ~3,1×1019 kg |
Vidutinis tankis | ~1,5 g/cm³ |
Sukimosi apie ašį periodas | 0,48 d. (11 h 31 min)[1] |
Albedas | 0,14 |
Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
Nereidė (angl. Nereid; gr. Νηρηίδα) arba Neptūnas II – trečias pagal dydį gamtinis Neptūno palydovas.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palydovą 1949 m. kovo 1 d. atrado Nyderlandų astronomas Gerard P. Kuiper. Pavadintas jūros nimfų Nereidžių vardu.
Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nereidės orbita pasižymi didžiausiu ekscentricitetu tarp visų žinomų planetų palydovų Saulės sistemoje. Dėl šios priežasties Nereidės orbitos spindulys kinta nuo 1 353 600 iki 9 623 700 km. Todėl manoma, jog palydovas gali būti pagautas asteroidas ar kitas objektas iš Koiperio juostos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ T. Grav, M. Holman, J. J. Kavelaars, „The Short Rotation Period of Nereid“, 2003. The Astrophysical Journal 591: 71–74.
|