Janas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jano skulptūra Vatikano muziejuje
Jano arka Forum Boarium vietovėje

Romėnų mitologijoje Janas (lot. Iānus) – vartų, durų, pradžios ir pabaigos dievas. Su pirmąja žmona Kamesė (Camese) susilaukė daug vaikų: tarp jų ir dievo Tiberino. Su vėlesniąja žmona Juturna susilaukė Fonto. Janas turėjo ir trečią žmoną Jana.

Kultas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vaizduojamas dviveidis, iš to kilo epitetas „dvigubasis“ Janus Geminus, kai kur vaizduojamas net keturveidis Janus Quadrifrons (Janas keturveidis). Du Jano veidai reiškė: saulę ir mėnulį, kad durys veda į namus ir iš namų, žinojo praeitį ir ateitį. Janas simbolizuodavo pasikeitimą: praeities į ateitį, vienos būsenos į kitą, požiūrio, pasaulėžiūros. Jis taip pat buvo pradžios dievas: pirmojo metų mėnesio (metų pradžia), žmogaus gimimo (gyvenimo pradžia), vestuvių (santuokos pradžia), meldžiantis dievams buvo minimas pirmasis (maldos pradžia). Janas simbolizavo ne tik pradžią ar pabaigą, bet ir vidurį: tarp barbariškų ir civilizuotų kraštų, kaimo ir miesto vietovių, jaunystės ir pilnametystės.
  • Buvo laikytas pirmuoju Latijos valdovu, kuris gyveno ant Janikulo kalno. Jis žmones išmokė statyti laivus ir apdirbti žemę. Jano valdymo laikotarpiu išaušo aukso amžius, atsirado pinigai, įstatymai ir žemdirbystė.
  • Kai Romulas su vyrais pagrobė sabinų moteris, Janas privertė išsiveržti geizerį taip nuvydamas persekiotojus. Jo garbei, jo šventyklos durys buvo laikomos atviros karo metu, kad Janas galėtų įsikišti į konfliktą, o taikos – uždarytos.
Rubens - Mars et Rhea Silvia.jpg Romėnų mitologija

Vikiteka