Galatėja (palydovas)
 Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Stephen P. Synnott / Voyager 2 komanda |
| Atrastas | 1989 m. liepa |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 61 953 km[1] |
| Ekscentricitetas | 0,00004 |
| Apskriejimo periodas | 0,42874431 d. |
| Posvyris | 0,052° (į Neptūno ekvat.) |
| Planetos palydovas | Neptūno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 204×184×144 km[2] |
| Masė | 2,2×1018 kg[3] |
| Vidutinis tankis | 0,75 g/cm³ |
| Ašies posvyris | 0° |
| Albedas | 0,08[2] |
| Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
Galatėja (ang. Galatea; gr. Γαλάτεια) arba Neptūnas VI – ketvirtas arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palydovas atrastas 1989 m. liepą erdvėlaivio Voyager 2, tyrusio Neptūną, darytose nuotraukose. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 4 pavadinimas. Vėliau pavadintas Galatėjos, vienos iš nereidžių, vardu.
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti del dižiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos[4].
Pastabos apie pavadinimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 74 Galatėja.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
- ↑ 2,0 2,1 E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
- ↑ C. C. Porco, „An Explanation for Neptune's Ring Arcs“, 1991. Science 253: 995.
- ↑ D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.
| |||||