Galatėja (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galatėja
Galatea moon.jpg
Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: Stephen P. Synnott / Voyager 2 komanda
Atrastas: 1989 m. liepa
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė: 61 953 km[1]
Ekscentricitetas: 0,00004
Apskriejimo
periodas:
0,42874431 d.
Posvyris: 0,052° (į Neptūno ekvat.)
Planetos palydovas: Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 204×184×144 km[2]
Masė: 2,2×1018 kg[3]
Vidutinis tankis: 0,75 g/cm³
Ašies posvyris:
Albedas: 0,08[2]
Paviršiaus
temperatūra:
vid: ~51 K

Galatėja (ang. Galatea; gr. Γαλάτεια) arba Neptūnas VI – ketvirtas arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Palydovas atrastas 1989 m. liepą erdvėlaivio Voyager 2, tyrusio Neptūną, darytose nuotraukose. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 4 pavadinimas. Vėliau pavadintas Galatėjos, vienos iš nereidžių, vardu.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti del dižiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos[4].

Pastabos apie pavadinimą[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 74 Galatėja.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
  2. 2,0 2,1 E. Karkoschka, Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune, 2003. Icarus 162: 400.
  3. C. C. Porco, An Explanation for Neptune's Ring Arcs, 1991. Science 253: 995.
  4. D. Banfield ir N. Murray, A dynamical history of the inner neptunian satellites, 1992. Icarus 99: 390.

Vikiteka