Moldavijos kunigaikštystė

Цѣра Молдовей
Moldovos kunigaikštystė

Osmanų imperijos vasalė (1514-1859)

1346 – 1859


Vėliava	Herbas

Moldova (oranžinė) 1483 m.

Sostinė

Siretas 1359−1385, Sučava 1385−1572, Jasai 1572−1861

Kalbos

rumunų

Valdymo forma

Monarchija

Moldavijos kunigaikščiai

1346–1353 (pirmas)

Dragošas

1859–1862 (paskutinis)

Aleksandras Jonas Kuza

Era

Viduramžiai

- Įkūrimas

1346

- Susijungimas su Valachija

1859 m.

Plotas

- 1457

97 000 km² (37 452 sq mi)

Gyventojai

- XV a.

250 000 - 600 000

Moldavijos (Moldovos) kunigaikštystė (mold. Ţara Moldovei, rumun. Principatul Moldovei, turk. Boğdan) − 1359−1861 m. valstybė, egzistavusi Moldovos upės baseino žemumoje.

Didžiausio išsiplėtimo laikais ji apėmė teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje (Moldovos regionas), beveik visą Moldaviją ir Ukrainos Odesos srities vakarinę dalį (Besarabija) bei Ukrainos Černovcų sritį (Bukovina). Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Moldova (plačiaja prasme).

Įkūrimas[taisyti]

Būsimosios Moldovos kunigaikštystės teritorijos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą sudarė rytinę Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta dakų genčių. Po to, kai II a. Dakų karalystę nukariavo Romos imperija, teritorija liko praktiškai nekontroliuojama. Iki pat XIV a. čia nesusikūrė pastovesnis politinis vienetas, o regionas tapo klajoklių tautų migracijos kelyje. Svarbesnės etninės grupės, kontroliavusios regioną šiuo permainingu laikotarpiu buvo gotai, hunai, herulai, avarai, pečenegai, Antroji Bulgarijos imperija, Haličas-Voluinė, kumanai.

XIII a. regonas tapo buferine zona, skiriančia Vengrijos karalystę vakaruose nuo Aukso ordos rytuose. Vengrija buvo suinteresuota šiuo regionu, kadangi norėjo čia įdiegti katalikybę. 1353 m. Vengrijos karalius Liudvikas I pasiuntė valakų kilmės Maramurešo kunigaikštį Dragošo vadovaujamą ekspediciją į Moldovą, kur jis įsitvirtino Bajos vietovėje. Netrukus kitas valakų kilmės vaivada, Bogdanas I perėjo Karpatus ir įkūrė nuo Vengrijos nepriklausomą Moldavijos kunigaikštystę.

Ekspansija[taisyti]

Moldavijos kunigaikštystės teritorija XV a.

Iš pradžių kunigaikštystė kontroliavo tik Bukoviną su centru Sirete, tačiau valdant iš Bogdano kilusiai Mušatinų dinastijai, ėmė plėsti savo teritorijas į pietus, į taip vadinamą Žemutinę Šalį (mold. Ţara de Jos). XIV a. pabaigoje nusistovėjo valstybės sienos su Transilvanija vakaruose, Valakija pietuose ir Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste rytuose.

Tuo metu Moldavijos kunigaikštystę sudarė trys geografiniai-kultūriniai regionai: Moldova, Besarabija ir Bukovina. Kunigaikštystė priėmė ortodoksų tikėjimą. Dėl to oficiali valstybės raštų kalba buvo senovės slavų kalba, nors didžioji dalis gyventojų kalbėjo rumunų kalbos moldavų tarme. Kunigaikštystėje gyveno žymios katalikų (lenkų, vengrų) ir kitos (armėnų) mažumos.

Moldavija aktyviai dalyvavo užsienio politika, būdama viena svarbiausių Lenkijos karalystės sąjungininkių. Ji padėjo Lenkijos ir Lietuvos karuose prieš Kryžiuočių ordiną (nemažos moldavų pajėgos dalyvavo Žalgiorio mūšyje. Valdant Steponui Didžiajam (1457 – 1504), Moldavija pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Jis sėkmingai kovojo su Osmanų imperija ir patyrė vieną didžiausių laimėjimų mūšyje prie Vaslujaus.

Tačiau situacija keitėsi vėlyvuoju Stepono valdymo laikotarpiu ir valdant valdant Stepono sūnui Bogdanui Vienaakiui. 1484 m. por pralaimėjimo Moldova atsisakė pajūrio teritorijų pietinėje Besarabijoje (Budžako). 1498 m. ji pradėjo mokėti duoklę Osmanams. 1509 m. šalis patyrė skaudžius pralaimėjimus prieš Krymo chanatą, dėl ko buvo priversta prašytis pagalbos. 1514 m. Bogdanas buvo priverstas galutinai pripažinti Osmanų valdžią.

Osmanų vasalė[taisyti]

Moldovą kontroliuojant Osmanams, kunigaikštystės kunigaikščiai (gospodariai) buvo skiriami sultono; 1711−1821 m. jais buvo graikų kilmės Fanariočių giminė.

Valdant Fanariočiams teritorija vis mažėjo. 1774 m. Austrija užėmė Bukoviną, o 1812 m. Bukarešto taika Besarabija ir dalis Šiaurės Bukovinos atiteko Rusijai (ten vėliau suformuota Moldavija). Likusi Moldova pasiliko Turkijai. Moldavijos kunigaikštystė ne kartą sudarinėjo karinę politinę sąjungą su Rusijos imperija, nes ši rėmė jos išsivadavimo kovą.

1859 m. Moldova susijungė su Valakija į Jungtinę Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystę. Iš jų 1862 m. buvo sudaryta Rumunijos kunigaikštystė.