Krišana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Istorinės Rumunijos regionai:
Crișana/Körösvidék
Fn braun-varadinum.jpg
Šalis: vakarų Rumunija, rytų Vengrija
Tautos: rumunai, vengrai
Valstybės: Transilvanija
Miestai: Oradėja, Debrecenas
Crisana.svg
Rumunijos Krišana

Krišana (rumun. Crișana; veng. Körösvidék; vok. Kreischgebiet) – geografinis ir istorinis Rytų Europos regionas, dabar padalintas tarp Rumunijos ir Vengrijos. Pavadintas pagal Kerešo upės ir trijų jos intakų – Baltojo Krišo (Crișul Alb), Juodojo Krišo (Crișul Negru) ir Greitojo Krišo (Crișul Repede) – pavadinimus.

Regionas kartais laikomas išplėstinės Transilvanijos dalimi, nors Krišana ne visiškai papuola į istorinės Transilvanijos kunigaikštystės teritoriją.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Krišana užima ryčiausią Panonijos lygumos (Alfeldo) dalį, todėl pasižymi lygumomis ir stepingu klimatu su miškastepėmis bei pušta. Ją rytuose riboja Apusenų kalnai, kuriuose regionas perina į Transilvaniją, pietuose – Murešo upė (už jos yra Banatas), šiaurėje – Samošo upė (už jos prasideda Maramurešas), vakaruose – Tisa, už kurios yra stepinga lyguma. Rumunijos-Vengrijos siena kerta Krišaną per pusę.[1][2]

Regione yra šios dabartinės Rumunijos apskritys:

Vengrijos Körösvidék papuola į Vengrijos Haidū Biharo ir Bėkėšo medės.

Pietinė Krišanos dalis, ties Murešo upe, serbų buvo vadinama Pomorišje.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausi miestai:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje regione gyveno keltai, dakai, sarmatai ir germanai. I a. pr. m. e. ši teritorija priklausė Dakijos karalystei, kurią valdė Burebista.

Viduramžiais regionas kurį laiką priklausė hunams, gepidams ir avarams, po to Bulgarijos karalystei ir Vengrijos karalystei.

XVI–XVII a. regioną pasidalino osmanų imperija ir Habsburgų monarchija. Osmanų valdymo metu regionas buvo padalintas į Temešvaro ejaletą (Temešvaras rumuniškai yra Timišoara) ir osmanų vasalinę Transilvanijos kunigaikštystę. Dalis Transilvanijos kunigaikštystėje buvusios Krišanos vadinosi Parcijus (Partium). Osmanų Varato ejaleto, sudaryto XVII a. antroje pusėje, centras buvo Krišana. Po XVII a. pabaigos visas regionas ėmė priklausyti Habsburgų monarchijai, o administraciškai buvo padalintas ir priskirtas Habsburgų Vengrijos karalystei, Habsburgų Transilvanijos kunigaikštystei ir Habsburgų Karinei pasienio sričiai (vok. Militärgrenze, rumun. Graniţă militară).

1750 m. panaikinus Karinės pasienio srities Tisos-Murešo dalį, o 1867 m. – Transilvanijos kunigaikštystę, visas regionas buvo priskirtas Habsburgų Vengrijos karalystei. Ši karalystė po 1867 m. tapo viena iš dviejų dvigubosios Austrijos-Vengrijos monarchijos dalių. Habsburgų valdymo metais Krišana beveik niekada neturėjo ypatingo statuso, kaip kad turėjo Transilvanija ar Banatas. Tik 1850–1860 m. ji buvo organizuota kaip Karinė Grosvardeino apygarda (Military District of Großwardein).

1918 m. suirus Austrijai-Vengrijai rytinė Krišanos dalis atiteko Rumunijai, o vakarinė – Vengrijai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]