Gospodaris
| Kilmingųjų titulai | |
|---|---|
| Monarchai | imperatorius | kaizeris |
| Tituluoti kilmingieji |
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas markgrafas | markizas |
| Neapibrėžtos padėties tituluoti kilmingieji |
burggrafas | bojarinas šatelenas | edleris | |
Gospodaris (mold. hospodar, gospodar) — XIV-XIX a. Moldavijos ir Valachijos kunigaikštysčių valdovų titulas. Neoficialiai naudotas ir kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių titulas. Prilyginamas kunigaikščio titului.
Istorija [taisyti]
Slavų raštuose nuo XV a. iki 1866 m. Moldavijos ir Valachijos kunigaikštysčių valdovai buvo vadinami tiek gospodariais, tiek vaivadomis.
Rumunų dokumentuose vietoj gospodario titulo naudojo titulą domnas (iš lot. dominus). Prieš XIX a. daug osmanų imperijos vasalų turėjo šį titulą. Tvirtėjant rumunų nepriklausomybei gospodario titulą išstūmė titulas domnitorius.
Iki osmanų įsigalėjimo Moldavijoje valdė Mušatinų dinastija, kurios pradininkas buvo gospodaris Petras I Mušatas. Inauguracija į gospodarius būdavo iš dviejų dalių:
- išrinkimo (vykdavo lauke)
- karūnacija (vykdavo metropolijos bažnyčioje).
Gospodaris nuolat nešiojo karūną, buvo visos šalies savininkas ir turėjo neribotas teises į savo pavaldinius, buvo kariuomenės vyriausiasis vadas, aukščiausiasis teisėjas. Tik gospodarius turėjo teisę paskelbti karą ir/ar pasirašyti taiko sutartį.
Moldaviją ėmus valdyti osmanams Moldavijos sostas tapo pardavimo/pirkimo objektu. Gospodarių sostą ėmė užiminti žymių bojarinų giminių atstovai, kartais - ir svetimšaliai. 1711-1821 m. soste sėdėdavo vien graikai iš Konstantinopolio priemiesčio Fanaro, todėl visas tas laikotarpis vadinamas Fanariotų režimu.
Nuo 1859 m. (susijungė Moldavijos ir Valachijos kunigaikštystės) iki 1881 m (popiežius paskelbė Rumuniją karalyste) išlaikė dalinį suverenitetą.
Iš gospodarių kilusios Rusijos kunigaikščių giminės [taisyti]
Rusija Balkanuose visada būdavo Turkijos priešininkė ir Moldavijos bei Valachijos sąjungininku. Daug moldavų kilmingųjų išvažiuodavo į Rusiją ir stodavo tarnauti Rusijos valdovams. Rusijoje Rusijos kunigaikščių titulus turėjo kelios giminės, iš kurių buvo kilę ankstesnių laikų gospodariai:
- Dabižos (mold. Dabija)
- Kantakuzenai (mold. Cantacuzino; gr)
- Kantemirai
- Maurokordatai (mold. Mavrocordat; gr. Μαυροκορδάτος)
- Muruziai (gr. Μαυροκορδάτος).
Dukų ir Sturdzų giminės Rusijos kunigaikščių titulų neturėjo.
