Žiedas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žiedas – patraukliausia daugelio gaubtasėklių arba magnolijūnų augalų dalis, dauginimosi organas, kurio pagrindinė funkcija yra gaminti dauginimuisi skirtas ląsteles. Jie skirti tam, kad apvaisintų ar būtų apvaisinami, dėl to turi vyriškų žiedadulkių ir moteriškų kiaušialąsčių.

Įvairios žiedų formos, spalvos, kvapai reikalingi privilioti vabzdžiams, kurie dažniausiai apdulkina žiedus. Žydėdamas augalas subręsta ir pasiruošia apvaisinimui. Visas jėgas jis skiria būsimiesiems vaisiams ir sėkloms, todėl žydintys ūgliai dažniausiai beveik liaujasi augti.

Žiedo sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Žiedo sandara: 1.Žiedkotis, 2.Žiedsostis, 3.Kuokeliai, 4.Piestelė, 5.Vainiklapis, 6. Taurėlapis

Pagrindinės žiedo dalys:

  • Žiedkotis – neišsišakojęs stiebas arba jo šakelė, ant kurio išauga žiedai, kartais ir lapai.
  • Žiedsostis – sustorėjusi žiedkočio viršūnėlė. Jis gali būti plokščias (bijūnas), iškilas (vėdrynas, avietė, žemuogė) arba įdubęs (rasakila).
  • Kuokelis (vyriškoji dalis) – sudarytas iš kotelio ir dulkinės.
  • Piestelė (moteriškoji dalis) – sudaryta iš purkos, liemenėlio ir mezginės:
    • Purka – viršutinioji piestelės dalis ir tikrasis apvaisinimo organas. Ji aptraukta gleivėtu ar lipniu sluoksniu, kad geriau priliptų žiedadulkės
    • Mezginė – apatinė piestelės dalis, kurioje užsimezga sėklapradžiai ir po apvaisinimo vystosi sėklos bei vaisiai.
  • Vainiklapis – dažniausiai spalvotas lapelis. Vainiklapiai sudaro vainikėlį, kuris privilioja vabzdžius, pernešančius žiedadulkes. Kai kuriuose žieduose būna stipriai atsikišęs vainiklapis, vadinamas lūpa (labellum), kurie pasitarnauja vabzdžiams kaip nutūpimo takas (afrikinė anzelija).
  • Taurėlapis – apsauginis, paprastai žalias vainiklapių, kuokelių ir vaislapių gaubtas. Taurėlapiai sudaro žiedo taurelę, kuri apsaugo neišsiskleidusį žiedpumpurį.
  • Apyžiedis – jį sudaro vainikėlis ir taurelė. Žiedai be apyžiedžio vadinami bevainikiais žiedais (migliniai). Apyžiedis gali būti:
    • paprastas – visi lapeliai vienodos formos ir spalvos
    • sudėtinis – sudarytas iš vainikėlio ir taurelės.

Žiedai pagal pagrindines žiedo dalis skirstomi į du tipus:

  • Dvilyčiai žiedai – turi kuokelius ir piesteles.
  • Vienalyčiai žiedai:
    • kuokeliniai (vyriškieji) – turi tik kuokelius
    • piesteliniai (moteriškieji) – turi tik piesteles

Pagal vienalyčius žiedus augalai skirstomi į:

  • Vienanamiai augalai – jei abiejų tipų vienalyčiai žiedai yra tame pačiame augale (beržas, lazdynas, alksnis).
  • Dvinamiai augalai – jei vyriškieji ir moteriškieji žiedai yra skirtinguose individuose (gluosnis, drebulė, tuopa).

Žiedo dalių išsidėstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Žiedo dalių išsidėstymas yra schematiškai pavaizduojamas žiedų diagramose arba žiedo sandara užrašoma pagal formulę. Išsidėstymas ant žiedsosčio yra labai svarbus šeimų apibūdinimui:

Žiedų formos[taisyti | redaguoti kodą]

Žiedai gali būti pavieniai arba susitelkę į įvairaus pavidalo žiedynus. Dažniausios pavienių žiedų formos:

Varpelis (Galenis), piltuvas (Streptokarpas), drugelis (Kvapusis pelėžirnis), vamzdis (Eschinantas)

Dažniausiai pasitaikančios žiedynų formos:

Skėtis (klivija), burbuolė (vėzdūnė), varpa (Vriezija), kekė (cimbidis), šluotelė (Juodaininiai), graižas (astriniai).

  • Žiedpumpuris – generatyvinis pumpuras, iš kurio išsivysto žiediniai ūgliai ir išauga žiedai.

Vikiteka