Kontrabanda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kontrabanda (it. contrabbando, iš contra 'prieš' + bando 'vyriausybės įsakas') – neteisėtas prekių ir kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną. Taip pat kontrabanda vadinami daiktai ir prekės, kurie neteisėtai gabenami per valstybės sieną.

Susirėmimas su kontrabandininkais Suomijos-Rusijos pasienyje (1853 m., Vasilijaus Chudjakovo paveikslas)

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Kontrabanda laikoma nusikalstama veika, kurios dalykas – privalomi deklaruoti daiktai: prekės, meno ir kultūros vertybės, juvelyriniai dirbiniai, archeologiniai radiniai, grynųjų pinigų sumos, užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kt. Pinigai, kurie nėra apyvartoje, kontrabanda pripažįstami tik tada, kai jie turi istorinę, meninę ir kitokią reikšmę.

Kontrabandos tikslas – išvengti draudžiamų prekių kontrolės, nemokėti muitų, akcizų ir kitų mokesčių. Dažnai į valstybę arba iš jos kontrabanda gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikomos muitinės priežiūros priemonės, t. y. draudžiami ar ribojami gabenti daiktai ar prekės, pavyzdžiui, tabako gaminiai, nedetanūruotas etilo alkoholis, pinigai.

Dažniausi kontrabandos būdai – vežamų prekių muitinės dokumentų, žymų, prekės kodo ir kainos, krovinio svorio neteisingas nurodymas, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, prekių slėpimas sunkiai prieinamose transporto priemonės vietose, cheminis prekės apdorojimas nuslepiant jos tikrąjį pobūdį (pavyzdžiui, į spiritą įmaišoma kvapiųjų medžiagų ir jis deklaruojamas kaip kita cheminė medžiaga). Dažnai kontrabanda bandoma gabenti prekes ne per muitinės postus neteisėtai kertant valstybės sieną.

Kontrabanda gali būti gabenama bet kokiomis transporto priemonėmis, siunčiama paštu, nešama pėsčiomis, taip pat transportuojama vamzdynais, elektros linijomis, vandentiekiais ir kt.

Kontrabandos atsiradimą lemia daug priežasčių, pavyzdžiui, valstybės ekonominė būklė, geografinė padėtis, kainų skirtumai valstybėse, rinkos pusiausvyros nebuvimas, teisės aktų spragos.

Su kontrabanda susijęs muitinės pareigūnų papirkimas, kad šie nuslėptų pažeidimą.

Atsakomybė[taisyti | redaguoti kodą]

2003 m. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse[1] kontrabanda laikomas daiktų nepateikimas muitinės kontrolei (kai prekės ar daiktai gabenami ne per muitinę arba per muitinę jų nedeklaruojant, nepateikiant jų muitiniam tikrinimui, slepiant iš anksto paruoštuose slėptuvėse) ir kitoks šios kontrolės vengimas (neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus ar prekes pateikimas, taip pat suklastotų dokumentų pateikimas). Baudžiamasis kodeksas nustato draudžiamų ar ribojamų prekių kontrabandą. Tai – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyvios, nuodingos, stipriai veikiančios narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šių draudžiamų ar ribojamų prekių gabenimas kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę, neatsižvelgiant į gabentų daiktų kiekį.

Šiuo metu Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą taikoma, kai gabentų daiktų ar prekių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių, mažesnės vertės daiktų ir prekių gabenimas kontrabanda užtraukia administracinę atsakomybę[2].

Daiktų ir prekių gabenimo į Europos Sąjungą tvarką aprašo Bendrijos muitinės kodeksas[3][4], o į Lietuvą – Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymas[5], įsigaliojęs 2004 m.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kontrabanda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 542–543 psl.

  1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
  2. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
  3. Bendrijos muitinės kodeksas
  4. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos
  5. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]