Jonas Alšėniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Alšėniškis
Alšėniškiai
Hipocentauras (herbas)
Hipocentauras (herbas)
Mirė: 1402 m.
Alšėnai
Tėvas: Algimantas Alšėniškis
Sutuoktinis(-ė): Agripina Sudimantaitė
Vaikai:

Andrius Alšėniškis
Simonas Jonaitis Alšėniškis
Mykolas Jonaitis Alšėniškis
Julijona Alšėniškė
Aleksandras Jonaitis Alšėniškis

Kijevo kunigaikštis
Valdė: 1397-1402 m.
Pirmtakas: Skirgaila
Įpėdinis: Jurgis Gedgaudas

Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žinomas tik tėvo vardas – Algimantas. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona Alšėniškė – Vytauto antroji žmona. Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Jonaitis Alšėniškis, Mykolas Jonaitis Alšėniškis, Aleksandras Jonaitis Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, kai kurie bendradarbiavo su Olelkaičiais.

1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją – Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.

1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę. Po Skirgailos mirties 1396 m. tapo Kijevo vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą.

Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Edvardas Gudavičius. Jonas Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 629 psl.