Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Instituto buveinė

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (19771990 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas) – Lietuvos filosofijos ir sociologijos mokslinių tyrimų centras, nuo 1977 veikiantis Vilniuje, Saltoniškių g. 58. Įkurtas vietoje 1969 m. įkurto Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus. 2002 m. reorganizuotas, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, iki 2010 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas turėjo 9 skyrius: Lietuvos filosofijos istorijos, Dabartinės filosofijos, Humanizmo filosofijos, Etikos, Socialinės organizacijos, Etnosociologijos, Socialinių pokyčių tyrimo, Demografinių tyrimų, Mokslinės informacijos. Institute dirbo 110 darbuotojų, iš jų 70 mokslo darbuotojų, iš jų 7 habilituoti daktarai, 37 daktarai.

Institutui priklausė Viešosios nuomonės tyrimų centras ir Represijų Lietuvoje tyrimų centras, institute veikė Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos filialas. Prie instituto veikė Lietuvos filosofų draugija, Baltijos sociologų asociacija, Mokslo filosofijos ir istorijos draugija, Lietuvos etikų draugija „Ethos“.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios instituto mokslinės veiklos kryptys: Lietuvos filosofijos istorijos, dabartinės filosofijos ir etikos tyrinėjimai, sociologiniai visuomenės socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių, kultūros, šeimos, gyventojų viešosios nuomonės, sociologinės teorijos ir istorijos tyrimai, Lietuvos demografinės situacijos ir gyventojų socialinė demografinė analizė, Lietuvos teisės istorijos tyrimai.

Institutas leido tęstinius mokslo leidinius „Etikos etiudai“ (nuo 1977 m.), „Lietuvos filosofijos istorija: paminklai ir tyrinėjimai“ (nuo 1990 m.), išleido daugiau kaip 370 knygų, iš jų daugiau kaip 90 monografijų, teminių rinkinių. Rengė Lietuvos mokslų akademijos leidžiamus mokslo žurnalus „Filosofija. Sociologija“, „Humanistika“, kuravo žurnalo „Logos“ leidimą.[1]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Palmyra KatinaitėKultūros, filosofijos ir meno institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 219 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]