Boguslavas Frederikas Radvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Boguslavas Frederikas Radvila
lenk. Bogusław Fryderyk Radziwiłł
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė: 1809 m. sausio 3 d.
Karaliaučiuje
Mirė: 1873 m. sausio 2 d. (63 metai)
Berlyne
Tėvas: Antanas Henrikas Radvila
Motina: Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės
Sutuoktinis(-ė): Leontina Clary et Aldringen
Vaikai:

Elžbieta Radvilaitė
Ferdinandas Frydrichas Radvila
Valdislovas Radvila
Marija Radvilaitė
Karolis Radvila
Jadvyga Radvilaitė
Edmundas Radvila
Boguslavas Radvila
Felicija Radvilaitė

Veikla: didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas.

Boguslavas Frederikas Radvila (lenk. Bogusław Fryderyk Radziwiłł, 1809 m. sausio 3 d. Karaliaučiuje – 1873 m. sausio 2 d. Berlyne) – didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės antrosiosOlykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Antanas Henrikas Radvila, motina Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės. Brolis Vilhelmas Povilas Radvila, sesuo Elzė Radvilaitė.

Žmona – kunigaikštytė Leontina Clary et Aldringen, vyresnioji brolio Boguslavo Radvilos žmonos Matildos sesuo.

Pirmagimė duktė Elžbieta (18301831 m.) ir Marija (18371843 m.) mirė vaikystėje. Jadvyga (18411894 m.) tapo vienuole. Felicija Radvilaitė (18491930 m.) ištekėjo už pusbrolio Karolio Clary et Aldringen.

Sūnus Valdislovas Radvila (18361920 m.) tapo jėzuitų vienuoliu, o Edmundas Radvila (18421895 m.) – benediktinu. Edmundui teko patirti Prūsijos valdžios represijas, kai jis 1873 m. mokykloje, kur dirbo katechetu, atsisakė lenkų vaikams tikybą dėstyti vokiečių kalba. Tačiau kardinolas Mečislovas Ledochovskis, apsaugodamas nuo ištrėmimo, pasiėmė į Romą, kur Edmundas tapo kardinolo dešiniaja ranka. Tačiau Vokietijos valdžia vis tiek jam priminė nusižengimą ir neaprobavo Edmundo Radvilos paskyrimo vyskupu.

Sūnus Boguslavas Radvila (18441907 m.) nebuvo vedęs. Kunigaikščio titulus ir dvarus paveldėjo Ferdinandas Frydrichas Radvila ir Karolis Radvila.

Asmenybė[taisyti | redaguoti kodą]

Vedė vyresniojo brolio žmonos seserį. Abi šeimos gyveno kartu tėvo rūmuose Berlyne, kartu augino vaikus, kurių turėjo po devynis, kartu sprendė visus šeimyninius reikalus, įskaitant ir turtą. Šeimoje buvo brolio įvesta griežta patriarchalinė tvarka, kalbama tik vokiškai. Nors apie lenkišką kilmę buvo užsimenama, tačiau nė karto nebuvo Lenkijoje, nesilankė net ten esančiuose savo dvaruose.

Boguslavas buvo labai religingas ir tokias pažiūras perdavė savo vaikams.

Dvarai[taisyti | redaguoti kodą]

Kol broliai buvo gyvi, šeimoje buvo sutarta, kad visas turtas valdomas ir pajamomis dalijamasi bendrai. Tačiau ūkininkauti nemokėjo. Olykos pilis per jų valdymo metus pavirto griuvėsiais be stogo ir langų. Ne gersnė buvo ir Nesvyžiaus pilies būklė, kurios dalis buvo neprižiūrima. Savo testamentuose abu broliai nurodė, kad turtas negali būti dalijamas, dėl to vaikams kilo daug sunkumų. Neturėdami kitos galimybės, jie tėvų rūmus atidavė valstybei, juose įsikūrė Reicho kanceliarija.

Boguslavas tapo XI Olykos valdytoju ir II Pšigodzicės valdytoju. Ostruve Vielkoposkyje globojo bažnyčią, pastatė Karališkąją vyrų gimnaziją, o taip pat žemės teismo pastatą.

Valstybės tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Prūsijos kariuomenėje tarnybą pradėjo jaunystėje, jam dar jaunam suteiktas generolo laipsnis, o tai garantavo geras pajamas. 1848 m. balsavo prieš Poznanės Didžiosios kunigaikštystės įtraukimą į Vokiečių sąjungą. Nuo 1854 m. Prūsijos Ponų rūmų narys. Simpatizavo centristinei katalikų partijai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Boguslavas Frederikas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba