Jurgis I
| Jurgis I | |
|---|---|
| Jurgis I | |
| Hanoveriai | |
| Gimė: | 1660 m. gegužės 28 d. Osnabruck (Vokietija) |
| Mirė: | 1727 m. gegužės 11 d. (66 metai) |
| Tėvas: | Ernestas Augustas |
| Motina: | Sofija Hanoverė |
| Sutuoktinis(-ė): | Sofija Braunšveig |
| Vaikai: | |
| Jungtinės Karalystės karalius | |
| Valdė: | 1714 m. - 1727 m. (~13 metų) |
| Karūnavimas: | 1714 m. spalio 20 d. |
| Pirmtakas: | Ana Stiuart |
| Įpėdinis: | Jurgis II |
| Jurgis IVikiteka | |
| Parašas | |
Jurgis I (gimė – 1660 m. gegužės 28 d. Osnabruck (Vokietija); mirė – 1727 m. gegužės 11 d. ten pat) – D. Britanijos karalius (1714–1727 m.; pirmasis iš Hanoverių dinastijos, Hanoverio kurfiurstas 1698–1727 m.).
Biografija [taisyti]
Hanoverio kurfiursto Ernesto Augusto ir Anglijos karaliaus Jokūbo I vaikaitės Pfalco kunigaikštytės Sofijos sūnus. Paveldėjo D. Britanijos sostą pagal 1701 m. vad. Nuraminimo aktą, kuriuo siekta neleisti užimti sosto katalikams Stiuartams. Ministrais tvirtindavo tik vigus (daugiausia dėl bendro priešiškumo torių vyriausybės 1713 m. Utrechto taikai su Prancūzija). Jurgis I buvo nepopuliarus (menkai mokėjo anglų kalbą, per daug domėjosi Hanoverio reikalais), bet jo teisė į sostą nebuvo rimtai kvestionuojama; Stiuartų šalininkų jakobitų sukilimas (1715 m.) ir sąmokslas (1719 m.) tik sustiprino jo padėtį. Daugiausia Jurgis I rūpinosi kariuomene ir užsienio politika – 1718 m. padėjo suburti D. Britanijos, Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sąjungą, vadinamąjį Keturių aljansą, nukreiptą prieš Prancūziją ir Ispaniją, kuri po 1701–1714 m. Ispanijos įpėdinystės karo siekė atgauti prarastas teritorijas.[1]
|
Jurgis I
Hanoveriai
|
||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ana Stiuart |
Jungtinės Karalystės karalius 1714–1727 m. |
Po to: Jurgis II |
|
|||||||||||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Jurgis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 54 psl.