Jurgis I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurgis I
Bernard Lens King George I 1718 VA.jpg
Jurgis I
Hanoveriai
Gimė: 1660 m. gegužės 28 d.
Osnabruck (Vokietija)
Mirė: 1727 m. gegužės 11 d. (66 metai)
Tėvas: Ernestas Augustas
Motina: Sofija Hanoverė
Sutuoktinis(-ė): Sofija Braunšveig
Vaikai:

Jurgis II

Royal Coat of Arms of the United Kingdom.svg
Jungtinės Karalystės karalius
Valdė: 1714 m. - 1727 m. (~13 metų)
Karūnavimas: 1714 m. spalio 20 d.
Pirmtakas: Ana Stiuart
Įpėdinis: Jurgis II
Commons-logo.svg Vikiteka: Jurgis IVikiteka
Parašas
George I Signature.svg

Jurgis I (gimė – 1660 m. gegužės 28 d. Osnabruck (Vokietija); mirė – 1727 m. gegužės 11 d. ten pat) – D. Britanijos karalius (17141727 m.; pirmasis iš Hanoverių dinastijos, Hanoverio kurfiurstas 16981727 m.).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Hanoverio kurfiursto Ernesto Augusto ir Anglijos karaliaus Jokūbo I vaikaitės Pfalco kunigaikštytės Sofijos sūnus. Paveldėjo D. Britanijos sostą pagal 1701 m. vad. Nuraminimo aktą, kuriuo siekta neleisti užimti sosto katalikams Stiuartams. Ministrais tvirtindavo tik vigus (daugiausia dėl bendro priešiškumo torių vyriausybės 1713 m. Utrechto taikai su Prancūzija). Jurgis I buvo nepopuliarus (menkai mokėjo anglų kalbą, per daug domėjosi Hanoverio reikalais), bet jo teisė į sostą nebuvo rimtai kvestionuojama; Stiuartų šalininkų jakobitų sukilimas (1715 m.) ir sąmokslas (1719 m.) tik sustiprino jo padėtį. Daugiausia Jurgis I rūpinosi kariuomene ir užsienio politika – 1718 m. padėjo suburti D. Britanijos, Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sąjungą, vadinamąjį Keturių aljansą, nukreiptą prieš Prancūziją ir Ispaniją, kuri po 17011714 m. Ispanijos įpėdinystės karo siekė atgauti prarastas teritorijas.[1]

Jurgis I
Hanoveriai
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Ana Stiuart
Royal Coat of Arms of the United Kingdom.svg
Jungtinės Karalystės karalius
17141727 m.
Po to:
Jurgis II

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Jurgis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 54 psl.