Eišiškių apskritis (1941–1944)
| Eišiškių apskritis Landkreis Eischischken | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė |  Trečiasis reichas
| |||
| Administracinis centras | Eišiškės | |||
| 1941-1944 | .svg){kind=small} Lietuvos generalinė sritis
| |||
| Gyventojų | 77 920 (1942) | |||
| Plotas | 2 224 km² (1942) | |||
.svg){kind=small}
Eišiškių apskritis (vok. Landkreis Eischischken) buvo Trečiojo Reicho administracinis vienetas dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 (ar 60900) gyventojų (1942 m.), centras – Eišiškės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a. pabaigoje LDK sudėtyje egzistavo to paties pavadinimo apskritis.
1941 m. Lietuvą okupavę vokiečiai vėl sudarė apskritį iš dalies Trakų ir Vilniaus apskričių bei dalies Varanavo rajono. 1941–1944 m. ji priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardai. Panaikinta 1944 m. liepą, kuomet užimta Raudonosios armijos. Buvo padalinta tarp LTSR ir Baltarusijos TSR.
Apskrityje buvo šie valsčiai:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Eišiškių apskritis (1941–1944). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
| |||||||||||||||||||||||||
