Vabalninko valsčius

Koordinatės: 55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg. / 55.98; 24.75
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg. / 55.98; 24.75

Vabalninko valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Vabalninkas,
Čypėnai (1864?–1922)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Trakų vaivadija Upytės apskritis (1722)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Biržų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Biržų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Biržų apskritis (1944–1950)

Vabalninko valsčius (18611922 m. Čypėnų valsčius, rus. Чипянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų.[1] Priklausė Kauno gubernijai.[2] Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1892 m. įkurta valsčiaus ligoninė.[3] 19151917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia. 1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui. Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 9522 1067 kiemai [4] 13 seniūnijų 121
1884 m. 9625
1901 m. 13 398
1923 m. [5] 528 15 614 3323
1932 m. 507 15614 18 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)
287 10 apylinkių [7]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršaičiai:

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių. 1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija. 18851915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Alizava Alizavos seniūnija -
Bakšėnai Bakšėnų seniūnija -
Buožiai Božių seniūnija -
Čypėnai Čypėnų seniūnija Čypėnų apylinkė
Daršiškiai Daršiškių seniūnija -
Gataučiai Gataučių seniūnija Gataučių apylinkė
Jasiuliškiai Jasiuliškių seniūnija Jasiuliškių apylinkė
Kupreliškis Kupreliškių seniūnija -
Lebeniškiai Lebeniškių seniūnija Lebeniškių apylinkė
Meilūnai Meilūnų seniūnija Meilūnų apylinkė
Natiškiai Natiškių seniūnija Natiškių apylinkė
Račgaliai Račgalių seniūnija Račgalių apylinkė
Sabuliškiai Sabuliškių seniūnija -
Sodeliai Sodelių seniūnija -
Strazdžiai Straždžių seniūnija Strazdžių apylinkė
Šukionys Šukionių seniūnija Šukionių apylinkė
Vabalninkas Vabalninko seniūnija Vabalninko apylinkė
Žadeikiai Žadaikių seniūnija
Iš viso: 18 seniūnijų 10 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1866 Natiškiai Vincas Karoblis, teisininkas 1939
1882 Zizonys Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas 1967
1895 Remeikiai Juozas Daubaras, fotografas 1982
1898 Jasiuliškiai Kazimieras Ječius, agronomas 1961
1899 Remeikiai Leonardas Peseckas, lakūnas 1976
1900 Žadeikiai Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas 1946
1902 Savučiai Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas 1996
1905 Zizonys Gediminas Galva, ekonomistas 1979
1906 Antašava Veronika Šleivytė, dailininkė 1998
1908 Šukionys Juozas Kuprys, gydytojas 1984
1915 Plikiai Antanė Kučinskaitė, kalbininkė 2006
1920 Gataučiai Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas 1945
1927 Mieliūnai Alfonsas Laučka, kalbininkas
1928 Berniškiai Antanas Balčiūnas, inžinierius
1938 Repeniškis Antanas Glemža, biochemikas
1939 Putauskai Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas 2010
1942 Baibokai Adolfas Kaziliūnas, chemikas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  3. Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22