Berznykas

Kitos reikšmės – Beržininkai (reikšmės).

Berznykas lenk. Berżniki
Berznyko bažnyčia

Berznykas 54°05′00″ š. pl. 23°27′00″ r. ilg. / 54.08333°š. pl. 23.45000°r. ilg. / 54.08333; 23.45000 (Berznykas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Seinų apskritis
Valsčius	Seinų valsčius

Meras	Andžejus Voinovskis, lenk. Andrzej Wojnowski

Gyventojų (2005)	320

Pašto kodas	PL 16-500
Vikiteka	Berznykas

Berznykas^[1] (arba Beržininkai (pasen.), lenk. Berżniki) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 7 km į pietryčius nuo Seinų ir apie 109 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės, prie senojo kelio Seinai-Gardinas, 10 km nuo Seinų, 3,5 km nuo Lietuvos sienos.

Į Berznyko sudėtį įjungti Didžiosios ir Mažosios Liškiavos kaimeliai.^[2] Valsčiaus keliai: Berznykas – Beržalapiai, Berznykas – Berznyko Palivarkas ir Berznykas – Dubava. XXI a. pradžioje buvo atstatytas senovinis kelias iš Berznyko į Seirijus. 2007 m. gegužės 1 d. buvo atidarytas valstybinės sienos perėjimo punktas Berznykas – Kapčiamiestis, kuris veikė iki Šengeno sutarties įsigaliojimo. XVI a. susiformavusi miestelio aikštė, XIX a. viduryje statytos medinės varpinės, tuo pačiu metu įrengtas bažnyčios šventorius su vartais ir dviem medžio-mūro koplytėlėmis. XX a. pr. medinė klebonija. Katalikų kapinės su 1846 m. statyta koplyčia. Pirmojo pasaulinio karo laikų kapinės (153 vokiečių ir 358 rusų karių kapai).^[3] Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. 2001 metais pastatytas granitinis paminklas su Virtuti Militari kryžiumi, primenantis 1920 m. rugsėjo 22-23 d. kautynes. Paminklas, skirtas 1944 metais žuvusių dvidešimties civilių lenkų atminimui. Paminklas lietuvių kariams, kritusiems 1920 m. rugsėjo 22-23 d. mūšiuose. Valstybės saugomas 18 m aukščio uosis, augantis iškart už kapinių. Paštas, kaimo ambulatorija. Upė Kunia. Kaime yra Berznyko žydų kapinės. Kaime veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia Berznyko plyti Pilvio, Kieliko, Ilgelio ir Gailieko ežerai. Važiuojant keliu į Seirijus, netoli Berznyko, kairėje pusėje dunkso moreninė kalva Totorkalnis (138,9 m virš jūros lygio). Pasak padavimo, čia vyko lietuvių karių mūšis su totoriais. Prie kelio į Kapčiamiestį yra kalva, vadinama Kartuvių kalnu (lenk. Kartwia Góra, 142,3 m virš jūros lygio).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1447 m. įkurta Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapija. 1524 m. minimas Periamo girios vietininko Mikalojaus Paco įkurtas Berznyko dvaras. Karalienės Bonos Sforzos įsakymu 1547–1557 m. pastatytas Berznyko miestas 1560 m. jau turėjo 70 namų. Tuo metu Mykolas Pacas pastatydino pirmąją bažnyčią. 1559 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Prie dvaro veikė spirito varykla, malūnas, plytinė. Po XVII a. karų greta lietuvių Berznyke ėmė kurtis žydai, mozūrai, sentikiai rusai. Iki 1795 m. Berznykas priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Trakų vaivadijai, vėliau Prūsijai, 1816 m. atiteko Rusijos imperijos valdomai Lenkijos karalystei. Nuo 1837 m. įėjo į Augustavo, vėliau į Suvalkų guberniją. 1833 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. 1856–1864 m. Berznyke gyveno C. Akordas. 1863 m. birželio 25 d. Felikso Koliškos, V. Hlaskos ir L. Čempinskio sukilėlių būriai ties Berznyku buvo susirėmę su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1895 m. panaikintos miesto teisės. Kaime mirė vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius (1744–1803), išleidęs keletą pamokslų, kai kuriuos jų išvertęs į lietuvių kalbą.

1920 m. lenkų kariškiai be teismo Berznyko miške sušaudė majorą Ramanauską, eilinį Vaitkevičių ir nežinomą kunigą. Jų palaidojimo vieta nežinoma. 1920 m. rugsėjo 22 d. čia įvyko didelės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės. Lietuviai gerokai gausesnių lenkų jėgų buvo priversti trauktis, tačiau tolesnis lenkų puolimas buvo sustabdytas. Berznyko kapinėse palaidoti lietuvių kariai: leitenantas Petras Saldukas iš Kalvarijos, švėkšniškis Tadas Geležinis, vilkijietis Kazys Liutinskas, klovainiškis Silvestras Petkevičius ir Abraomas Zibermanas. Kaimo apylinkėse yra ir daugiau karių kapinių bei pavienių Lietuvos savanorių kapų, kuriuos prižiūri vietos lietuviai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 403 gyventojai, iš kurių 388 lenkai, 6 gudai ir 9 lietuviai.^[4]

1976 m. liepos 1 d. Berznyko valsčius buvo panaikintas, o Berznykas kartu su kitais kaimais prijungtas prie Seinų valsčiaus.^[5] 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2005 m.

1797 m.

1827 m.

1880 m.

1921 m.^sur.

2001 m.

2005 m.

334

464

729

373

281

320

1797 m. miestelyje buvo 69 namai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berznykas, kaip ir Seinai, ilgą laiką įėjo į lietuvių kalbos arealą. Miestelio pavadinimas yra sūduviškos (jotvingiškos) kilmės. Iki XX a. pradžios dauguma parapijiečių (apie 6000 žmonių) buvo lietuviai, bet dėl dvaro, bažnyčios ir lenkiškos mokyklos įtakos gyventojai ėmė sparčiai lenkėti. Lietuvių reikalavimu 1904 m. bažnyčioje pamaldas imta laikyti lietuviškai ir lenkiškai, tačiau lietuviai lenkų ir sulenkėjusiųjų iš bažnyčios buvo jėga išvaryti, 18 jų sužeista. Po šių įvykių bažnyčia 3 m. buvo uždaryta. Oficialiais lenkų statistikos duomenimis, 1921 m. Berznyko valsčiuje buvo 491 lietuvis.

Iki 1888 m. kaime mokytojavo lietuvių rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. 1988 ir 1989 m. į Berznyko apylinkes buvo surengtos lietuvių kalbininkų ekspedicijos.^[6]

Aplinkinės gyvenvietės

Dvarčėnai 4 km

Aradnykai 5 km

SEINAI 10 km

Zelva 7 km

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per kaimą eina Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugijos rekomenduojamas

Raudonasis turistinis maršrutas: Zolieckai – Dvarčėnai – BERZNYKAS – Zelva – Gibai – Rigolis – ir toliau Raudonšilio kryptimi.^[7]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Bacewicz. Podstawy wiedzy regionalnej ziemia suwalska.
W. Batura. Szlakami Południowej Suwalszczyzny.
I. W. Baturowie. Po ziemi Augustowskiej.
S. Maciejewski. Po ziemi Suwalskiej.
S. Maciejewski. Szlakami Północnej Suwalszczyzny.
L. Terlikowski. Gmina Berżniki powiatu suwalskiego. Kresy w oczach oficerów KOP. Katowice 2005. p. 39-52.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.
↑ Palenkės vaivadijos administracijos informacija
↑ Pietų Suvalkijos Pirmo pasaulinio karo kapinių sąrašas Archyvuota kopija 2009-09-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
↑ LLR Administracijos ministro potvarkis Dz. U. 1976 nr 23 poz. 142 ^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Aloyzas Vidugiris. Berznykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 120 psl.
↑ Maršruto aprašymas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] ttp://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.

[2] Palenkės vaivadijos administracijos informacija

[3] Pietų Suvalkijos Pirmo pasaulinio karo kapinių sąrašas Archyvuota kopija 2009-09-15 iš Wayback Machine projekto.

[4] 1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)

[5] LLR Administracijos ministro potvarkis Dz. U. 1976 nr 23 poz. 142 ^{[neveikianti nuoroda]}

[6] Aloyzas Vidugiris. Berznykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 120 psl.

[7] Maršruto aprašymas

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]