Anime

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anime paveikslėlis

Anime (jap. アニメ) – iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti piešiami ranka ir/arba kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šio tipo animacija rodoma per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Anime menui įtaką daro japoniški komiksai manga.

Tipiškos anime stiliaus akys

Anime bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime yra specifinis japonų menas, kurio dažnai pasitaikantys bruožai yra:

  • didelės, neproporcingos veidui akys;
  • įvairių formų ir spalvų plaukai;
  • kojos ir rankos paprastai nėra proporcingos liemeniui;
  • spalvinimas yra trisluoksnis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Anime istorija.

Anime istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, kai Japonijos filmų kūrėjai ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje.[1] Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo Osamu Tezuka, dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.[2] Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo dviejų minučių klipas, kuriame rodė kaip samurajus tikrina savo kardą.[3]

1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija Japonijoje lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie Europą, Ameriką, ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką.

Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Ji davė pradžią unikaliems žanrams, tokiems kaip mecha. Devintajame dešimtmetyje anime imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio šis žanras ėmė populiarėti užsienio rinkoje.

Terminologija[taisyti | redaguoti kodą]

Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (animēshon), rašomas katakana. Tai skolinys iš anglų kalbos (angl. animation – animacija), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio animé (animuotas, animuoti paveiksliukai). Japoniškas terminas yra trumpinamas kaip アニメ (anime). Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės japonų kalboje, tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau.

Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, anime anglų kalboje kartais rašomas kaip animé, kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.

Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, Super Robot Monkey Team Hyperforce Go, Teen Titans, ir Kappa Mikey – pastarasis iš tiesų yra anime parodija. Žodis anime nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra kiniškų bei korėjietiškų anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.

Sintaksė, morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje anime yra nekaitomas daiktavardis. Kai kuriose kitose kalbose jis vartojamas kaip skolinys ir turi daugiskaitą.

Sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama Japanimation, tačiau šis terminas nebevartojamas. Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.

Pastaraisiais metais anime Europos šalyse kartais vadinama manga. Japonijoje manga gali reikšti abu: animacinius filmus ir komiksus (anime gerbėjai žodį manga vartoja tik komiksams apibūdinti). Angliškai kalbančiose šalyse manga reiškia tik japoniškus komiksus.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime siūlo platų stilių pasirinkimą. Šio stiliaus animacija yra labai įvairi, piešiama naudojant skirtingą metodiką. Anime gali vaizduoti visiškai skirtingas situacijas, veikėjus ir istorijas, ji skirta plačiai auditorijai.

Žanrai[taisyti | redaguoti kodą]

Anime skirstoma į daug žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga. Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime – veiksmo.

Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir manga:

  • Veiksmo anime, kuriame daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose anime veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. Pavyzdys: Lupin III (jap. ルパン三世), Ninja Scroll (jap. 獣兵衛忍風帖), Cowboy Bebop (jap. カウボーイ ビバップ), Gantz (jap. ガンツ), Death Note (jap. デスノート).
  • Nuotykių anime, kuriuose veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro anime vaizduojamos veikėjų kelionės Tsubasa Chronicle (jap. ツバサ・クロニクル).
  • Komedijos anime gali būti skirstomi į *parodijos ir *slapstick (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. Pavyzdys: FLCL (jap. フリクリ), Ichigo Mashimaro (jap. 苺ましまろ), Genshiken (jap. げんしけん), Sayonara Zetsubou Sensei (jap. さよなら絶望先生).
  • Sci-fi anime turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *cyberpunk (kiberpankas) ar *steampunk (stimpankas). Pavyzdys: Serial Experiments Lain (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊), Planetes (jap. プラネテス). Cyber City Oedo 808 (jap. 電脳都市OEDO808). Ergo Proxy (jap. エルゴ プラクシー).
  • Bishōjo (jap. 美少女, graži mergaitė) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių mergaičių. Pavyzdys: Magic Knight Rayearth (jap. 魔法騎士レイアース).
  • Bishōnen (jap. 美少年, gražus berniukas) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių, elegantiškų berniukų ar vyrų. Pavyzdys: Fushigi Yuugi (jap. ふしぎ 遊戯), Yamato Nadeshiko Shichi Henge (jap. ヤマトナデシコ七変化).
  • Ecchi (jap. エッチ, atsitiktinė erotika), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro, pavyzdžiui, Love Hina (jap. ラブ ひな), Umisho (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
  • Hentai (jap. 変態, nenormalumas, iškrypimas) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdys: Urotsukidoji (jap. うろつき童子), Wicked City (jap. 妖獣都市), La Blue Girl (jap. 淫獣学園), Kite (jap. カイト).
  • Josei (jap. 女性, jauna moteris), tai jaunoms moterims skirtas anime, tai vienas rečiausių anime žanrų. Pavyzdys: NANA (ナナ), Honey and Clover (jap. ハチミツとクローバー).
  • Kodomo (jap. 子供, vaikas), tai vaikams skirtas anime, pavyzdžiui, Doraemon (jap. ドラえもん), Arashi no Yoru ni (jap. あらしのよるに).
  • Mecha – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys Mobile Suit Gundam (jap. 機動戦士ガンダム), Sōkyū no Fafner (jap. 蒼穹のファフナー), Patlabor (jap. 機動警察パトレイバー), Code Geass (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), Neon Genesis Evangelion (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
  • Moé (jap. 萌え) – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli, pavyzdžiui, Little Snow Fairy Sugar (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), Ouran High School Host Club (jap. 桜蘭高校ホスト部).
  • Progressive, tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime, pavyzdžiui, Manie-manie (jap. 迷宮物語), Hoshi no koe (jap. ほしのこえ), Studio 4 °C darbai.
  • Seinen (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdys: Oh My Goddess! (jap. ああっ女神さまっ!), Ef - a Tale of Memories, Haibane Renmei (jap. 灰羽連盟), Nodame Cantabile (jap. のだめカンタービレ) .
  • Slice of life gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdys: Bartender (jap. バーテンダー), Binbou Shimai Monogatari (jap. 貧乏姉妹物語), NieA Under 7 (jap. ニア アンダーセブン).
  • Sentai/Super Sentai (jap. 戦隊, kovotojų komanda) apibūdina superdidvyrių komandą, pavyzdžiui, Cyborg 009 (サイボーグ009).
  • Shōjo (jap. 少女, mergaitė), tai anime ar manga skirta mergaitėms, pavyzdžiui, Fruits Basket (jap. フルーツバスケット), Lovely Complex (jap. ラブ★コン), Bokura ga ita (jap. 僕等がいた).
  • Fantasy anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdys: Vampire Hunter D:Bloodlust (jap. バンパイアハンターD), Demon City Shinjuku (jap. 魔界都市 新宿), Fate/stay night (jap. フェイト/ステイナイト), xxxholic (jap. XXX ホリック).
    • Mahō shōjo (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdys: Sailor Moon (jap. 美少女戦士セーラームーン), Card Capter Sakura (jap. カードキャプターさくら), Mahou Shoujo Tai Arusu (jap. 魔法少女隊アルス), Zero no Tsukaima (jap. ゼロの使い魔).
  • Shōjo-ai/yuri: (jap. 少女愛 mergaičių meilė, 百合 lelija), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų, pavyzdžiui, Revolutionary Girl Utena (jap. 少女 革命 ウテナ), Maria-sama ga Miteru (jap. マリア様がみてる), My-HiME.
  • Shōnen (jap. 少年 berniukas) – tai anime ar manga skirti berniukams, pavyzdžiui, Dragon Ball Z (jap. ドラゴンボールZ), Naruto (jap. ナルト), Fullmetal Alchemist (jap. 鋼の錬金術師), Tenjou Tenge (jap. 天上天下).
    • Mahō shōnen (jap. 魔法少年 magiškas berniukas) atitinka Mahō shōjo, tik vaizduojami berniukai. Pavyzdys: DNAngel, D. Gray-man (jap. ディー・グレイマン).
  • Shōnen-ai/yaoi (jap. 少年愛 berniukų meilė), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdys: Ai no Kusabi (jap. 間の楔). Zetsuai-1989- (jap. 絶愛-1989-). Gravitation (jap. グラビテーション). Sekaiichi hatsukoi (jap. 世界一初恋)

Kai kurie anime yra kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, Initial D (頭文字(イニシャル), éX-Driver (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. Ashita No Joe (Rytojaus Džo, あしたのジョー) – apie boksą.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų garso takeliai Japonijoje labai pelningi, kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Dėl šios priežasties anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir atlikėjai. Anime serijos su įžanga (angl. opening credits) turi įžanginę dainą (angl. opening song). Dažniausiai muzika anime naudojama fone, ši muzika pritaikoma esančiai scenai, pavyzdžiui, Neon Genesis Evangelion (新世紀エヴァンゲリオン) daina „Decisive Battle“ grojama, kai veikėjai ruošiasi mūšiui, skamba sunkūs bugnų dužiai ir karinis stilius, kuris paryškina įtampą ir užsimena apie artėjantį veiksmą.

Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi. Svarbios ne tik dainos. Seiyū (angl. Seiyū, jap. 声優) „balso aktoriai“ kartais išleidžia savo kūrinius kompaktinėmis plokštelėmis. Plokštelėse įrašyti seiyū pokalbiai su publika apie save. Kitas anime plokštelių tipas yra Drama CD, jame būna dainos ir įrašai, kuriuose seiyū pasakoja istorijas, dažnai neįtrauktas į pagrindinį anime.

Anime pateikimo rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:

  • Filmai dažniausiai pristatomi kino teatruose, turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip Akira, Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊) ir Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje (angl. Spirited Away, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, Winter days (jap. 冬の日), ir Legend of the Forest (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
  • Televizijos serialai yra anime rūšis, rodoma per televiziją reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybes nei OVA (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą (angl. opening/ending credits), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos (angl. eyecatch, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: Rental Magica, D. Gray-Man)
  • OVA (Original Video Animation, kartais OAV – Original Animated Video, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart vaizdajuosčių arba DVD plokštelių pavidalu, tačiau kino teatruose nerodomi. OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas.

Dažnai vieno pavadinimo anime pateikimo rūšys gali būti kelios, pvz., pradedama televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių – Tenchi muyo! (天地無用!), išleistas kaip OVA, vėliau sukurti trys filmai, trys televizijos serialai, ir dar keli specialūs epizodai. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.

Platinimas Vakaruose[taisyti | redaguoti kodą]

Paklausa Vakaruose[taisyti | redaguoti kodą]

Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta (tai nebūdinga vakarietiškai animacijai). Toks anime kūrimo būdas būdingas didesnei grupei žmonių Japonijoje negu Vakaruose. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus. Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti. Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime (tokie kaip Astro Boy (jap. Tetsuwan Atomu, 鉄腕 アトム), susilaukė sėkmės.

Licencijavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar dubliuojant, DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Anime taip pat gali būti pritaikyti tos šalies kultūrai, kad ir kitų šalių žmonės galėtų suprasti. Kai kurios kompanijos gali pašalinti iš anime filmų prieštaringai vertinamą turinį – taip buvo elgiamasi anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalą. Anime, kurie buvo specialiai pritaikyti televizijai, gali būti išleisti DVD be papildomų iškarpymų (pvz., Blue Gender, ブルージェンダー).

Mėgėjiškas titravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors mėgėjiškas titravimas daugelyje valstybių laikomas autorinių teisių pažeidimu, jis pasitaiko neretai. Paprastai titruotojų grupės nustoja platinti anime filmus, kai jie licencijuojami už Japonijos ribų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Schodt, Frederik L. (perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.)). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics. Tokijas, Japonija: Kodansha International. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-87011-752-1“..
  2. Gravett, Paul (2003). "Osamu Tezuka: The God of Manga." Suarchyvuota nuo originalo 31 Gruodis 2007. Nuoroda tikrinta 2012-01-16.
  3. "Historic 91-year-old anime discovered in Osaka." HDR Japan: 2008-03-30. Suarchyvuota nuo originalo 2 Balandis 2008. Nuoroda tikrinta 2012-01-16.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka

  • Anime Zona – viena iš seniausių Lietuvoje anime ir manga bendruomenių