DVD

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
DVD diskas

DVD yra optinis diskas informacijai skaitmenine forma įrašyti, saugoti ir platinti. Originaliai DVD diskas buvo skirtas aukštos kokybės vaizdo ir garso filmams platinti, sutrumpinimas frazės – „digital video disk“ (skaitmeninis video diskas), vėliau įgavęs platesnę paskirtį – saugoti ir platinti ne tik filmus, bet ir kitus duomenis, įrašytus skaitmenine forma, ir buvo pervadintas „digital versatile disk“ (skaitmeninis universalus diskas). DVD disko išvaizda paprastai identiška kompaktiniam diskui.

DVD diske gali būti:

  • DVD-Video (filmai – vaizdas ir garsas)
  • DVD-Audio (aukštos kokybės garsas)
  • DVD-Data – (duomenys skaitmeniniu formatu)

Diskas gali būti:

  • DVD-ROM (tik skaitymui, įrašytas konvejeriu)
  • DVD+R/RW (R=Įrašomas vieną kartą (Recordable), RW = Perrašomas daug kartų (ReWritable))
  • DVD-R/RW (R=Įrašomas vieną kartą (Recordable), RW = Perrašomas daug kartų (ReWritable))
  • DVD-RAM (Tiesioginės kreipties perrašomas (random access rewritable))

Įrašymo įrenginys DVD-R/RW diskams skiriasi nuo naudojamo DVD+R/RW diskams, todėl įsigyjant diską reikia žinoti turimo įrenginio tipą. Įrašyti ar perrašyti DVD-R/RW ar DVD+R/RW diskai gali būti skaitomi nepriklausomai nuo įrenginio tipo.

Duomenys diske gali būti įrašyti į vieną ar abi puses, po vieną ar du sluoksnius kiekvienoje pusėje:

  • DVD-5: vienpusis, vieno sluoksnio, 4,7 GB
  • DVD-9: vienpusis, dviejų sluoksnių, 8,5 GB
  • DVD-10: dvipusis, po vieną sluoksnį kiekvienoje pusėje, 9,4 GB
  • DVD-14: dvipusis, dvisluoksnis vienoje pusėje, viensluoksnis – kitoje, 13,2 GB
  • DVD-18: dvipusis, dvisluoksnis abiejose pusėse, 18,8 GB

Vizualiai DVD-ROM'o talpa gali būti nustatoma apžiūrint disko puses. Dvisluoksnė pusė dažniausiai aukso spalvos, viensluoksnė pusė – sidabrinės, kaip kompaktinis diskas.

Visų fizinių tipų diskuose gali būti bet kurio tipo informacija. 2003 metais pasirodė pirmieji dvisluoksniai DVD+R, o 2004 ir dvisluoksniai DVD-R diskai.

DVD Forumas, susikūręs 1995, sukūrė oficialų DVD-R(W) standartą. Vėliau dėl įvairių priežasčių susikūrė DVD+RW Aliansas (DVD+RW Alliance) ir sukūrė naują DVD+R(W) standartą.

DVD-Video[taisyti | redaguoti kodą]

Video diskas su filmu ar kita vaizdo medžiaga, pastaruoju metu vis labiau keičiantis videokasečių (VHS) bei VCD standartus. Jame įmanoma įrašyti vaizdą gera kokybe, kiek aukštesne vaizdo raiška, o taip pat su erdvinio garso (pvz., 5.1 Surround) palaikymu. DVD Video galima žiūrėti kompiuterio monitoriuje ar per specialius prie televizorių jungiamus leistuvus, tačiau paprastas televizorius negali išgauti maksimalios kokybės vaizdo, tam reikia HDTV televizoriaus. Taip pat DVD suteikia galimybę rodyti subtitrus (dažnai pasirenkant vieną iš galimų kalbų), kai kuriais atvejais (daugiausia pornografiniuose filmuose) galima pasirinkti, iš kokio taško stebėti veiksmą filme.

Pagrindinis DVD Video trūkumas lyginant su kitomis vaizdo saugojimo sistemomis yra tas, kad dėl kino studijų siekio kontroliuoti filmų paplitimą, buvo įvesti DVD regionai, kur viename regione pirktas DVD neveiks kitame regione įsygytame leistuve ar DVD-ROM, tad, pavyzdžiui, parsivežę DVD iš JAV, Europoje jo galit ir nepaleisti.

DVD-Audio[taisyti | redaguoti kodą]

DVD tipai: DVD-ROM/+R/+R DL/+RW/-R/-RW/-RAM[taisyti | redaguoti kodą]

  • DVD-ROM diskai yra gaminami, spausdinami panašiai kaip CD. Šviesą atspindintis paviršius sidabro ar aukso spalvos. Jie būna vienpusiai viensluoksniai, vienpusiai dvisluoksniai, dvipusiai viensluoksniai ir dvisluoksniai.
  • DVD įrašymo įrenginiai atsirado Japonijoje 2000 metais, veliau ir visame pasaulyje, su jau pažįstamom kovom dėl vieno ar kito formato dominavimo rinkoje. DVD įrašymo įrenginiai turi specialų įrašymo elementą, gali naudoti vieną ar abi disko puses. Disko talpa matuojama GB per pusę:
    • Į DVD-R diskus galima įrašyti iki 4,7 GB panašiu būdu kaip ir į CD-R diskus. Formatas palaikomas DVD Forumo. Įrašytas ir išbaigtas diskas bus nuskaitomas daugumos DVD-ROM grotuvų.
    • Į DVD-RW diskus galima įrašyti iki 4,7 GB panašiu būdu kaip ir į CD-RW diskus. Formatas palaikomas DVD Forumo.
    • Skaityti DVD-RAM (dabartinės specifikacijos versija 2,1) diskams reikalinga speciali įranga (DVD-RAM diskai dažniausiai naudojami su specialiais įdėklais – „kartridžais“). Didžiausia talpa – 9,4 GB (4,7 GB kiekvienoje pusėje).
    • DVD+R palaiko iki 16x greitį. Kaip ir DVD-R įrašomas vieną kartą. Formatas palaikomas DVD+RW Alianso.
    • DVD+R DL, kitaip – DVD+R9 – dvisluoksnis DVD+R. Talpina iki 8,5 GB duomenų.
    • DVD+RW – kaip ir DVD-RW – perrašomas DVD diskas, palaikantis iki 4x greitį. Talpa kaip ir DVD-RW – 4,7 GB. Formatas palaikomas DVD+RW Alianso.

Visi minėti formatai taip pat būna ne tik 12 cm, bet ir 8 cm (3 colių) dydžio DVD mini diskai (ne mini-DVD, kas aprašo DVD duomenis CD diske), talpinantys iki 1,5 GB.

DVD rašymo ir skaitymo greičiai[taisyti | redaguoti kodą]

DVD-+R/W rašymo greičiai (4,7 GB)[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1x = apie 60 minučių (1x skaitymo greitis – 1,32 MB/s(1 385 000 000 baitai/s) = ~57 minutės)
  • 2x = apie 30 minučių (2x skaitymo greitis – 2,62 MB/s = ~28 minutės)
  • 2,4x = apie 25 minutes (2,4x skaitymo greitis – 3,17 MB/s = ~24 minutės)
  • 4x = apie 15 minučių (4x skaitymo greitis – 5,28 MB/s = ~14 minučių)
  • 6x = apie 12 minučių (6x skaitymo greitis – 7,93 MB/s = ~9 minutės)
  • 8x = apie 10 minučių (8x skaitymo greitis – 10,57 MB/s = ~7 minutės)
  • 12x = apie 7 minutes (12x skaitymo greitis – 15,85 MB/s = ~5 minutės)
  • 16x = apie 5 minutes (16x skaitymo greitis – 21,13 MB/s = ~3,5 minutės)

DVD-+R DL rašymo greičiai (7,95 GB)[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1x = apie 104 minutes (1x skaitymo greitis – 1,32 MB/s = ~103 minutės)
  • 2,4x = apie 44 minutes (2,4x skaitymo greitis – 3,17 MB/s = ~43 minutės)
  • 4x = apie 28 minutes (4x skaitymo greitis – 5,28 MB/s = ~26 minutės)

Rašymo ir skaitymo greičiai skiriasi, nes rašymas reikalauja papildomų veiksmų, taip pat rašymo greičiai virš 6x naudoja žemesnį rašymo greitį kai kurioms disko vietoms.

DVD-ROM įrenginių greičiai[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingai nuo CD-ROM įrenginių, kuriems prireikė ilgų metų pasiekti 2x, 3x, ir didesnius sukimosi greičius, greitesni DVD-ROM įrenginiai atsirado jau pirmais metais. 1x DVD-ROM įrenginys turi 1,321 MB/s (11,08*10^6/8/2^20) duomenų perdavimo greitį, su padidintais perdavimo greičiais iki 12 MB/s ar daugiau. 1x greičio DVD-ROM įrenginio duomenų perdavimo greitis grubiai atitinka 9x CD-ROM įrenginį (1x CD-ROM įrenginys perduoda duomenis 150 KB/s, ar 0,146 MB/s greičiu). DVD fizinio sukimosi greitis yra 3 kartus didesnis CD sukimosi greičiui (1x DVD apsisukimas ~ 3x CD apsisukimai), bet dauguma DVD-ROM įrenginių padidina motoro greitį, kai skaitomas CD diskas, gaunant 12 ar daugiau kartų didesnį našumą. Įrenginys pažymėtas „16x/40x“ skaito DVD 16 kartų, o CD diską – 40 kartų greičiau nei pirmieji CD-ROM įrenginiai. DVD-ROM diskai būna 1x, 2x, 4x, 4,8x, 5x, 6x, 8x, 10x ir 16x greičių, deja jie dažniausiai nepasiekia ilgalaikio duomenų perdavimo maksimaliu greičiu. Didžiausias DVD ir CD greitis reiškia duomenų iš išorinio disko krašto, kuris sukasi greičiau, skaitymo greitį. Vidutinis duomenų perdavimo greitis yra žemesnis nei maksimalus. Daugumos 1x DVD-ROM įrenginių ieškojimo greitis – 85-200 ms ir kreipties greitis – 90-250 ms. Naujųjų įrenginių ieškojimo greitis būna net 45 ms.

DVD įrenginio greitis Duomenų perdavimo greitis Disko įrašymo laikas* Atitinkamas CD greitis CD skaitymo greitis
1x 11,08 Mbps (1,32 MB/s) 53 min. 9x 8x-18x
2x 22,16 Mbps (2,64 MB/s) 27 min. 18x 20x-24x
4x 44,32 Mbps (5,28 MB/s) 14 min. 36x 24x-32x
5x 55,40 Mbps (6,60 MB/s) 11 min. 45x 24x-32x
6x 66,48 Mbps (7,93 MB/s) 9 min. 54x 24x-32x
8x 88,64 Mbps (10,57 MB/s) 7 min. 72x 32x-40x
10x 110,80 Mbps (13,21 MB/s) 6 min. 90x 32x-40x
16x 177,28 Mbps (21,13 MB/s) 4 min. 144x 32x-40x

„Disko įrašymo laikas“ – tai apytikris teorinis laikas, reikalingas įrašyti DVD-5 diską, neįtraukiant programinės įrangos užlaikymų, laiko įrašyti lydintį takelį (leadout) ir pan.

DVD regionai[taisyti | redaguoti kodą]

DVD regionai

Kad kontroliuotų DVD video diskų pardavimą, kino studijos kurios ėmė palaikyti DVD idėją, išsireikalavo, kad būtų įvesti DVD regionai: visas pasaulis suskirstytas į regionus pagal tai, kaip kino studijos dažniausiai leidžia savo filmus kino teatrams, ir kiekvienas parduodamas DVD būtų skirtas tik kažkokiam vienam regionui. Taip būtų neleista tų regionų gyventojams, kur DVD yra brangesni, pirkti juos ten, kur jie pigesni, o regionų, kuriuos nauji filmai pasiekia vėliau, gyventojai negalėtų nuvažiavę kitur prisipirkti DVD dar prieš filmams pasirodant kine. Pradžioje studijos žadėjo, kad tik naujai leidžiami filmai bus priskirti prie regionų, tačiau išties perleidžiami seni ir televiziniai filmai taip pat yra priskiriami prie jų, vienintelė išimtis – dokumentiniai filmai.

Kiekvienas parduodamas DVD-ROM ar leistuvas turi iš anksto nustatytą regioną, kurio diskai jame veiks – kitų regionų diskai neveiks. Kai kuriuose kaupikliuose yra nustatyta maksimali riba kartų, pavyzdžiui, 3 ar 4, kiek įkišus DVD regionas automatiškai pasikeis, tačiau pasibaigus šiam kartų limitui jis visiems laikams pasiliks koks buvo. Gaminami DVD leistuvai ir be regionų apribojimo, bet kino studijos stengiasi leisti DVD, kurie šiuose leistuvuose neveiktų.

Regionas yra užkoduojamas viename baite, ir gali būti aštuoni regionai (kiekvienas bitas atstovauja vieną iš regionų, jei jis yra 1, regionas veikia, jei 0 – ne. Gali būti diskų veikiančių keliuose regionuose, pavyzdžiui, Lietuvoje parduodami diskai dažniausiai veikia tiek 2, tiek 5 regionuose).

Yra tokie DVD regionai:

(Baltijos šalyse parduodami DVD dažniausiai priklauso dviem regionams: 2 ir 5)


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka