Manga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mangos stiliaus paveikslėlis

Manga (kanji 漫画; hiragana まんが; katakana マンガ) – japoniški komiksai. Man japoniškai reiškia 'išsiblaškęs, nerūpestingas, nerimtas'; ga – 'paveikslėlis'. Dauguma mangų atitinka stilių, sukurtą Japonijoje XIX amžiaus pabaigoje, o pasakojimai tokia forma Japonijos mene žinomi nuo seno. Terminas „manga“ Japonijoje vartojamas kalbant apskritai apie bet kokius komiksus ir animacinius filmus. Už Japonijos ribų šis žodis paprastai apibūdina būtent iš šios šalies kilusius komiksus.[1][2] Mangos skaitytojų gretos išplitusios visame pasaulyje.[3][4]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japoniškas žodis manga pažodžiui išvertus reiškia 'keisti paveikslėliai'. Įprastai vartoti pradėta XVIII amžiuje, pradėjus publikuoti Santō Kyōden iliustruotą knygą Shiji no yukikai (1798 m.) ir XIX amžiaus pradžioje pradėjus publikuoti Aikawa Minwa Manga hyakujo (1814 m.). Pirmą kartą, norint pabrėžti išskirtinai komiksus, o ne „paveikslėlių knygas“, žodis manga pavartotas Rakuten Kitazawa (1876–1955).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriškai mangos ištakas galima atrasti dar VIVII a. budistų vienuolių kurtose paveikslėlių istorijose popieriaus ritiniuose.

Nuo šeštojo XX a. dešimtmečio manga tapo vis didesne Japonijos leidybos pramonės dalimi. Iki 1995 m. Japonijos mangų rinka buvo įvertinta 586,4 mlrd. jenų (6–7 mlrd. JAV dol.), pardavimai siekė 1,9 mlrd. egz. 2020 m. Japonijos mangų rinkos vertė pasiekė naują rekordą – 612,6 mlrd. jenų dėl spartaus skaitmeninių mangų pardavimų augimo ir spausdinių pardavimų padidėjimo.[5][6][7]

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mangos skaitymo pavyzdys

Nuo vakarietiškų komiksų, japoniški manga komiksai skiriasi savitais bruožais, iš kurių lengvai galima atskirti japonišką mangą.

  • Piešimas visuomet achromatinis (juoda ir balta spalvos). Dažnai naujos dalies pradžioje pasitaiko keletą spalvotų iliustracijų;
  • Pasižymi didele žanrų įvairove, todėl tinka didelei žmonių auditorijai su pačiais įvairiausiai interesais;
  • Skaitoma ir puslapis verčiamas iš dešinės į kairę.

Žanrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manga turi daugybę žanrų. Ypač paplitęs mangos skirstymas pagal auditoriją:

  • Josei (jap. 女性, jauna moteris), jaunoms moterims skirta manga: NANA, Honey and Clover.
  • Kodomo (jap. 子供, vaikas), į vaikų auditoriją orientuota manga.
  • Seinen (jap. 青年) manga, skirta paaugliams ir jauniems suaugusiems (kažkas panašaus į vyrišką josei atitikmenį): Ah! My Goddess , Bus Gamer.
  • Shōjo (jap. 少女, mergaitė) manga, daugiau skirta mergaitėms, paauglėms ar tiesiog moterims: Cat Street, Akuma De Sorou.
  • Shōnen (jap. 少年 berniukas) – manga, skirta berniukams ar tiesiog pirmenybę veiksmui teikiantiems žmonėms: Air Gear, Tenjou Tenge, Bleach.
  • Hentai (jap. 変態, nenormalumas, iškrypimas) – pornografinio turinio manga, skirta N-18 auditorijai. Įeina ir yaoi, yuri žanrai.

Gali būti skirstoma ir pagal anime būdingą žanrų sistemą.

Yaoi – japoniškas žanras, naudojamas apibūdinant manga, doujinshi arba anime stilių. Šis žanras vaizduoja homoseksualius santykius tarp vyrų, dažniausiai tarp suaugusiųjų. Kaip ir shonen-ai žanras, šis taip pat yra populiariausias tarp moterų. Yaoi manga taip pat piešiama dažniausiai moterų (pvz., Ayano Yamane, Makoto Tateno, Maki Murakami ir kt).

Manga Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją mangą 2007 m. Lietuvoje išleido „Obuolio“ leidykla, bendradarbiaudama su vienu iš mangų leidybos lyderių „Tokyopop“. Tarp Lietuvoje išleistų mangų buvo: „Princesė Ai“, „Arkos Angelai“, „Bizenghastas“, „Persikė“, „Taro kortų kavinė“, „Drakonų kovos“, „Vampyrų medžiotojas D“, „Naruto“, „Hellsing“, „Meridija“, „StarCraft“, „Speed Racer“.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lent 2001, pp. 3–4, Gravett 2004, p. 8
  2. Merriam-Webster 2009
  3. „Did manga shape how the world sees Japan?“. BBC. 2019-06-12.
  4. „Ghouls, demon slayers and socially anxious students: how manga conquered the world“. The Guardian. 2022-11-01.
  5. Mullen, Ruth (1997-08-02). „Manga, anime rooted in Japanese history“. The Indianapolis Star (anglų). p. 44. Suarchyvuota iš originalo 2018-05-30. Nuoroda tikrinta 2018-05-29 – via Newspapers.com.
  6. „Manga Market in Japan Hits Record 612.6 Billion Yen in 2020“. Anime News Network. 2021-02-26.
  7. „Manga industry in Japan - statistics and facts“. Statista. 2021-03-11.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]