Romadži

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kelio ženklas Japonijoje, kuriame gatvės pavadinimas užrašytas su romadži.

Romadži (jap. ローマ字 = rōmaji; kartais netaisyklingai užrašomas kaip romandži) – bendras japonų kalbos transliteracijos sistemų lotyniška abėcėle pavadinimas. Japonų raštą sudaro logogramos, pasiskolintos iš Kinijos (kandži), ir skiemeniniai rašmenys - kana (katakana ir hiragana). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“.

Yra kelios skirtingos romanizacijos sistemos. Pagrindinės: Hepburno romanizacija, Kunrei-šiki romadži ir Nihon-šiki romadži. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta Hepburno romanizacija. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos katalikų misionierių iš Portugalijos, pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-portugalų kalbų žodynas Nippo jisho. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo Edo laikotarpiu.

Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po Meidži revoliucijos, antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu.

Meidži eros metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką japonų rašto pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad vietovardžius ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškai Japoniškai Kana Romanizacija
Hepburn Kunrei-šiki Nihon-šiki Lietuviška
Romėniškos raidės ローマ字 ローマじ rōmaji rômazi rômazi romadži
Fudži kalnas 富士山 ふじさん Fujisan Huzisan Huzisan Fudžisan
arbata お茶 おちゃ ocha otya otya očia
gubernatorius 知事 ちじ chiji tizi tizi čidži
susitraukti 縮む ちぢむ chijimu tizimu tidimu čidžimu
tęsti 続く つづく tsuzuku tuzuku tuduku cudzuku

Ronanizacijų skirtumai[taisyti | redaguoti kodą]

Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus.

Hiragana Katakana Hepburn Nippon-šiki Kunrei-šiki Lietuviška
a
i
u
e
o
ya ja
yu ju
yo jo
ka
ki
ku
ke
ko
きゃ キャ kya kia
きゅ キュ kyu kiu
きょ キョ kyo kio
sa
shi si ši
su
se
so
しゃ シャ sha sya šia
しゅ シュ shu syu šiu
しょ ショ sho syo šio
ta
chi ti či
tsu tu cu
te
to
ちゃ チャ cha tya čia
ちゅ チュ chu tyu čiu
ちょ チョ cho tyo čio
na
ni
nu
ne
no
にゃ ニャ nya nia
にゅ ニュ nyu niu
にょ ニョ nyo nio
ha
hi
fu hu fu
he
ho
ひゃ ヒャ hya hia
ひゅ ヒュ hyu hiu
ひょ ヒョ hyo hio
ma
mi
mu
me
mo
みゃ ミャ mya mia
みゅ ミュ myu miu
みょ ミョ myo mio
ra
ri
ru
re
ro
りゃ リャ rya ria
りゅ リュ ryu riu
りょ リョ ryo rio
wa va
wo o
n-n'(-m) n-n' n
ga
gi
gu
ge
go
ぎゃ ギャ gya gia
ぎゅ ギュ gyu giu
ぎょ ギョ gyo gio
za
ji zi dži
zu dzu
ze
zo
じゃ ジャ ja zya džia
じゅ ジュ ju zyu džiu
じょ ジョ jo zyo džio
da
ji di zi dži
zu du dzu
de
do
ぢゃ ヂャ ja dya zya dža
ぢゅ ヂュ ju dyu zyu džu
ぢょ ヂョ jo dyo zyo džo
ba
bi
bu
be
bo
びゃ ビャ bya bia
びゅ ビュ byu biu
びょ ビョ byo bio
pa
pi
pu
pe
po
ぴゃ ピャ pya pia
ぴゅ ピュ pyu piu
ぴょ ピョ pyo pio

Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]