Debesis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kamuoliniai debesys

Debesis – matoma vandens lašelių ar ledo kristalų sankaupa Žemės atmosferoje. Kitų planetų atmosferose taip pat susidaro debesys, bet dažniausiai ne iš vandens garų.

Besikondensuodami vandens garai formuoja smulkius lašelius (paprastai 0,01 mm) arba ledo kristalus, o susikaupus milijardams tokių lašelių ar kristalų, jie tampa matomi debesų pavidalu. Debesys vienodai atspindi visų bangos ilgių spalvas, dėl to atrodo balti, kartais pilki ar net juodi, jei susidaro labai storas ir tankus sluoksnis, nepraleidžiantis Saulės šviesos.

Kamuoliniai debesys gali plaukti atskirais debesimis ir gali būti susikaupę į virtines, dengiančias beveik visą dangų. Šių debesų apatinės ribos aukštis yra nuo 0,8 iki 1,5 km, bet atskirais atvejais gali būti žymiai aukščiau. Debesų storis svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų.

Debesų grupavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Debesys grupuojami pagal aukštį ir formą.

Išskiriami trys debesų aukštai: apatinio aukšto debesys, vidurinio aukšto debesys ir viršutinio aukšto debesys. Pagal formą jie skirstomi į sluoksninius, kamuolinius ir plunksninius. Šie gali būti suskirstyti į dar smulkesnes grupes.

Apatinio aukšto debesys[taisyti | redaguoti kodą]

Apatinio aukšto debesys esti iki 3 km aukštyje. Tai sluoksniniai lietaus, sluoksniniai, bei sluoksniniai kamuoliniai debesys. Šie debesys sudaryti daugiausiai iš smulkių vandens lašelių, todėl dažnai atneša kritulius.

Sluoksniniai lietaus debesys yra žemi, tamsūs (pilkos spalvos). Jie gali tęstis per didžiumą mums matomo dangaus skliauto, esti žemiausiai, todėl iš jų krentantys krituliai dažnai užsitęsia. Vasarą krenta lietus, žiemą – sniegas. Gali kristi ir šlapdriba.

Sluoksniniai debesys sukelia dulksną ir uždengia visą mums matomą dangaus skliautą. Jie yra aukščiau ne sluoksniniai lietaus debesys, todėl kritulių iškrenta mažiau. Lemia rūko susidarymą.

Sluoksniniai kamuoliniai debesys yra aukščiausiai esantys apatinio aukšto debesys. Uždengia visą mums matomą dangaus skliautą, neša liūtis.

Vidurinio aukšto debesys[taisyti | redaguoti kodą]

Vidurinio aukšto debesys susidaro nuo 3 km iki 7–7,5 km aukštyje. Jie sudaryti iš lietaus lašelių, kartais sustingusių lašelių (snaigių). Tai – kamuoliniai, aukštieji sluoksniniai ir aukštieji kamuoliniai debesys. Kritulių iškrenta žymiai mažiau nei iš apatinio aukšto debesų, kadangi jie daug aukščiau.

Kamuoliniai debesys yra balti, ištįsę į viršų, nesusigrupavę, pavieniai. Iškrenta lietus, tačiau negausiai, lietūs dažniausiai trumpalaikiai. Apatiniai vidurinio aukšto debesys.

Aukštieji sluoksniniai debesys yra antri pagal aukštį vidurinio aukšto debesys. Kritulių iškrenta retai ir labai negausiai. Aukštieji sluoksniniai debesys, priešingai nei kamuoliniai, susigrupavę.

Aukštieji kamuoliniai debesys yra aukščiausi vidurinio aukšto debesys (6-7,5 km aukštyje). Krituliai iš jų iškrenta ypač retai ir būna negausūs. Šie debesys susigrupavę, bet vientiso sluoksnio nesudaro.

Viršutinio aukšto debesys[taisyti | redaguoti kodą]

Viršutinio aukšto debesys tęsiasi nuo 7,5 km iki 12 km aukščio. Jie sudaryti iš ledo kristalėlių. Visi šio aukšto debesys yra plunksniniai, iš kurių krituliai nekrenta.

Plunksniniai kamuoliniai debesys būna susigrupavę, bet yra gana smulkūs, tarp jų pastebimi tarpai. Tai žemiausi viršutinio aukšto debesys.

Plunksniniai sluoksniniai debesys yra antri pagal aukštį viršutinio aukšto debesys, susigrupavę ir lengvai praleidžiantys Saulės šviesą. Jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, kritulių visiškai neduoda.

Plunksniniai debesys yra aukščiausi viršutinio aukšto debesys. Jie susigrupavę, bet tarpusavyje nutolę. Šie debesys yra skaidrūs, todėl puikiai praleidžia Saulės šviesą, o kritulių visai neduoda.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Debesis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka