Ažvinčių-Minčios giria
Ažvinčių-Minčios giria – tai devintas pagal plotą (plotas 220 km²) Lietuvos miškų masyvas, esantis Lietuvos rytuose. Driekiasi Aukštaitijoje, Ignalinos, Zarasų ir Utenos rajonuose. Pietuose siekia joje esantį vienintelį miestą – Ignaliną, šiaurėje – Salako miestelis. Paviršius kalvotas (Aukštaičių aukštuma), gausu ežerų (Baluošas, Dringis, Tauragnas, Ažvintis) ir pelkių (Minčios, Pliaušės).
Girią sudaro 30 miškų, iš kurių didžiausi: Ažvinčių, Minčios, Linkmenų, Salako, Daunorių. Vyrauja pušynai (83 %), yra beržynų (10 %), eglynų (4 %), juodalksnynų (2 %). Didelė miško dalis įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką, taip įsteigta daug draustinių. Gyvena daug retų Lietuvos gyvūnų, randama retų, nykstnčių augalų.
Pirmieji kaimai Ažvinčių-Minčios girioje žinomi nuo XII a. Intensyviausiai miškas kirstas XVIII a. Pušys buvo plukdomos sieliais, o nuo XIX a. vid. gabenamos geležinkeliu.[1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Ažvinčių-Minčios giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 157 psl.
