Šuoliai į vandenį

Šuolių bokštelis 2008 m. Europos čempionate.

Šuoliai į vandenį – vandens sporto rungtis, kurioje sportininkai turi kuo taisyklingiau ir meniškiau šokinėti į vandenį nuo specialių platformų arba lankščių lentų. 1904 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į vasaros olimpinių žaidynių programą. Šuoliai į vandenį skirstomi į vienetų ir kelių žmonių sinchroninius šuolius. Išskiriamos įvairios stovėsenos ir kritimo padėtys. Šuolių į vandenį sporto taisykles ir čempionatus prižiūri pasaulio vandens sporto federacija.

Prietaisai

Pagrindinės varžybos vyksta atsispiriant nuo šių prietaisų:

• Tramplinas, 1 arba 3 metrų elastinga lenta;
• Platforma, nejudanti bokštelio atrama, dažniausiai 5; 7,5 ir 10 metrų aukščio.

Technika

Šuolininkai į vandenį pakilti nuo prietaiso naudoja tokias šuolių grupes:

• Pirmyn - šuolininkas stovi veidu į vandenį, šoka ir sukasi pirmyn.
• Atgal - stovi nugara į vandenį, šoka ir sukasi atgal.
• Atgal iš priekio - stovi veidu į vandenį, šoka ir sukasi atgal.
• Pirmyn iš atbulinės padėties - stovi nugara į vandenį, šoka ir sukasi pirmyn.
• Sraigtų klasė - sukamasi aplink savo ašį.
• Nuo rankų - atliekami tik nuo bokšto ir prasideda nuo stovėsenos ant rankų.

Pakilus nuo prietaiso sportininkai į vandenį leidžiasi šiomis padėtimis:

• Išsitiesus - kūnas yra laikomas tiesioje padėtyje.
• Sulinkus - kūnas sulenktas per klubus, keliai ištiesti, rankos laiko kojas prispaustas prie krūtines.
• Susirietus - kūnas sulenktas per klubus, kojos sulenktos per kelius, rankos laiko kojas prispaustas prie krūtinės.
• Laisvai pasirenkama - naudojama tik šuoliams sraigtų klasėje. Šia padėtimi gali jungti bent dvi kitas pozicijas. Šioje padėtyje šuolio metu sportininkas gali sulenkti arba suriesti kojas ir nebūti už tai baudžiamas.