Šuoliai į vandenį

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šuolių bokštelis 2008 m. Europos čempionate.

Šuoliai į vandenį – vandens sporto rungtis, kurioje sportininkai turi kuo taisyklingiau ir meniškiau šokinėti į vandenį nuo specialių platformų arba lankščių lentų. 1904 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į vasaros olimpinių žaidynių programą. Šuoliai į vandenį skirstomi į vienetų ir kelių žmonių sinchroninius šuolius. Išskiriamos įvairios stovėsenos ir kritimo padėtys. Šuolių į vandenį sporto taisykles ir čempionatus prižiūri pasaulio vandens sporto federacija.

Plaukikas Stasys Ivanauskas šoka nuo 3 metrų tramplino "kregždute". KJK baseinas Nemune, Kaunas, 1935 m.

Prietaisai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės varžybos vyksta atsispiriant nuo šių prietaisų:

  • Tramplinas, 1 arba 3 metrų elastinga lenta;
  • Platforma, nejudanti bokštelio atrama, dažniausiai 5; 7,5 ir 10 metrų aukščio.

Technika[taisyti | redaguoti kodą]

Šuolininkai į vandenį pakilti nuo prietaiso naudoja tokias šuolių grupes:

  • Pirmyn - šuolininkas stovi veidu į vandenį, šoka ir sukasi pirmyn.
  • Atgal - stovi nugara į vandenį, šoka ir sukasi atgal.
  • Atgal iš priekio - stovi veidu į vandenį, šoka ir sukasi atgal.
  • Pirmyn iš atbulinės padėties - stovi nugara į vandenį, šoka ir sukasi pirmyn.
  • Sraigtų klasė - sukamasi aplink savo ašį.
  • Nuo rankų - atliekami tik nuo bokšto ir prasideda nuo stovėsenos ant rankų.

Pakilus nuo prietaiso sportininkai į vandenį leidžiasi šiomis padėtimis:

  • Išsitiesus - kūnas yra laikomas tiesioje padėtyje.
  • Sulinkus - kūnas sulenktas per klubus, keliai ištiesti, rankos laiko kojas prispaustas prie krūtines.
  • Susirietus - kūnas sulenktas per klubus, kojos sulenktos per kelius, rankos laiko kojas prispaustas prie krūtinės.
  • Laisvai pasirenkama - naudojama tik šuoliams sraigtų klasėje. Šia padėtimi gali jungti bent dvi kitas pozicijas. Šioje padėtyje šuolio metu sportininkas gali sulenkti arba suriesti kojas ir nebūti už tai baudžiamas.

Teisėjavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Individualių šuolių rungtyse teisėjauja septyni specialistai, kurie įvertina šuolius dešimties taškų balų skalėje pradedant nuliu. Vėliau atmetami po du aukščiausius ir žemiausius skirtus taškus, o likę įvertinimai yra padauginami iš šuolio sudėtingumo koeficiento.

Sinchroninių šuolių rungtyse teisėjauja vienuolika specialistų, kurie įvertina šuolius dešimties taškų balų skalėje pradedant nuliu. Šeši teisėjai vertina individualių sportininkų meistriškumą (po 3 teisėjus vienam šuolininkui), o likę penki teisėjai vertina poros sinchroniškumą. Vėliau atmetami visų trijų grupių aukščiausi ir žemiausiai įvertinimai, o likę vertinimai dauginami iš trijų, dalinami iš 5 ir padauginami iš sudėtingumo koeficiento.