Zalavas
Jump to navigation
Jump to search
 | ||
|---|---|---|
  Zalavas |
||
| Koordinatės | 54°58′19″š. pl. 25°58′30″r. ilg. / 54.972°š. pl. 25.975°r. ilg.Koordinatės: 54°58′19″š. pl. 25°58′30″r. ilg. / 54.972°š. pl. 25.975°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pabradės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 140 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
ZalavasVikiteka | |
Zalavas – kaimas Švenčionių rajone, 13 km į rytus nuo Pabradės, 9 km į pietus nuo Sarių, Meros dešiniajame krante, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , 1 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos. Seniūnaitijos centras.
Tiltas per Merą
Veikia „Ryto“ vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius. Yra Zalavo dvaro sodybos liekanos. Tolėliau vakaruose telkšo ežeras Perūnas, prasideda Pabradės miškai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. žinomas Zalavo dvaras, buvo vandens malūnas, karšykla. Vėliau pro kaimą nutiestas Pabradės–Lentupio geležinkelis. 1918 m. įkurta pradinė mokykla.
LTSR metais – Baliulių tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| sovietmetis | Zalavo apylinkė (kurį laiką jos centras) |
| 1995– | Pabradės seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1886 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[2] | 1979 m.sur. | 1987 m.[3] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 165 | 159 | 178 | 217 | 188 | 173 | 140 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Zalavo dvare gimė žymus lietuvių kilmės lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis (1867–1935) ir jo broliai etnografas Bronislavas Pilsudskis (1866-1918), politikas Adamas Pilsudskis (1869-1935) ir bankininkas Kazimieras Pilsudskis (1871-1941).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Zalavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 836 psl.
- ↑ Zalavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 611 psl.
