XV amžiaus 9-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XV amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1481 m. ir baigėsi 1490 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1481 1482 1483 1484 1485 1486 1487 1488 1489 1490

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1481[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 6 d. Vilniuje mirė Vilniaus vyskupas nuo 1468 m. Janas Losovičius (lietuvis, iš Vilniaus miestiečių). Dalyvavo užsienio politikoje, ypatingai santykiuose su Kryžiuočių ordinu.
  • Kijevo kunigaikščiai Olelkaičiai (Algirdaičių atšaka) Kijeve surengė nepavykusį perversmą ir ketino nužudyti LDK valdovą, nelietuviškas stačiatikių gyvenamas sritis siekė prijungti prie Maskvos valstybės.
  • Rugpjūčio 30 d. Vilniuje įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimierą organizatoriams – Alšėnų kunig. Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunig. Mykolui Olelkaičiui.
  • Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis uždraudė stačiatikiams statyti naujas cerkves ir vienuolynus, jiems dovanoti žemes ar kitokį turtą.
  • Kalavijuočių ordinas, norėdamas sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdamas laivų į Rygą.

1482[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
  • Lietuvos pasiuntinys Bogdanas Sakovičius pareikalavo iš Maskvos kunigaikščio Ivano III pripažinti Lietuvos teisę Rževui ir Didiesiems Lukams ir jų valsčiams.
  • Sudaryta MDK, Krymo chanato ir Moldovos sąjunga, nukreipta prieš Lenkijos karalystę ir LDK.
  • Rudenį Krymo chanas Mengli I Girej įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Ukraina ir rugsėjo 1 d. sudegino Kijevą.
  • Kijevo vaivada Jonas Ivanas Chodkevičius su šeima pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
  • Mirė LDK didikas Jonas Vėževičius. 1452–1470 m. – valdovo maršalka. Apie 1465 m. – Trakų vaivada.

1483[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1484[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 4 d. Gardine, susirgęs džiova pakeliui į Lietuvą, mirė karalaitis Kazimieras (g. 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje), Ldk Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, 1636 m. Lietuvos globėju. Palaidotas Vilniaus katedroje.
  • Maskvos dk pradėjo skelbtis „visos Rusios viešpačiu“. Lietuvos valdovai šiuo titulo nepripažino.
  • Rudenį Rygoje įvyko miestiečių antifeodalinis sukilimas. Ginkluoti Rygos ginejai išvarė Livonijos ordino įgulą ir sugriovė pilį.
  • Spalį karališkoji šeima paliko Lietuvą ir išvyko į Lenkiją.

1485[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1486[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1487[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prasidėjo Maskvos DK pasienio karas su LDK (iki 1494 m.) dėl Okos aukštupio žemių.
  • Lenkijos karalystės pasirašyta sutartis su turkais paaštrino santykius su Moldovos kunigaikštystė.
  • Krymo totoriai, kaip Osmanų imperijos sąjungininkai, įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė, bet rugsėjo 8 d. karalaitis Jonas Albrechtas juos sumušė prie Kopisturino kaimo (Vinycios sritis). Žuvo ~1,5 tūkst. totorių.

1488[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Balandžio 13 d. Friderikas Jogailaitis išrinktas Krokuvos vyskupu.
  • Vasarą karalaitis Jonas Albrechtas vėl apginė Podolę ir Galiciją nuo Krymo ir Užvolgio totorių.
  • Kijeve mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1481 m. Simeonas (ukr. Симеон).
  • Černivciams (ukr. Чернівці́) suteiktos Magdeburgo teisės.

1489[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pavasarį – atviri ginkluoti susirėmimai tarp LDK ir Rusijos kariuomenių.
  • Vasarą Krymo chanatas įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė ir vėl sudegino Kijevą.
  • Osmanų sultonas Bajazido II kreipėsi į Lenkijos karalių Kazimierą dėl valstybių sienų suderinimo, dėl 2 metų taikos patvirtinimo ir laisvos prekybos teisės savo šalyje.
  • Johanas Tyfenas kapitulos išrinktas didžiuoju Vokiečių ordino magistru nedelsdamas nuvyko į Radomą ir lapkričio 18 d. prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
  • Gruodžio mėn. į Ivano III pusė perėjo visa eile pasienio kunigaikščių. Protestai ir abipusis pasiuntinybių apsikeitimai jokių rezultatų nedavė, ir karas tęsėsi.

1490[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Liepos 15 d. Čekijos karalius Vladislovas II Jogailaitis, Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero sūnus – Vengrijos karalius (iki 1516 m.). Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo ilgas dinastinių susitarimų laikotarpis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Habsburgų, Liuksemburgų, Anžu ir Jogailaičių dinastijos. Jogailaičiai valdė Lenkijos – Lietuvos valstybę, Bohemiją ir Vengriją, bet ne imperiją.
  • Vilniuje įkurta pinigų kalykla. Kaldinamos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai. Ten taip pat buvo kalami ir medaliai, papuošalai.
  • Žimą Užvolgio ir Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į Voluinę, pasiekė net Liubliną. Daug miestų ir miestelių buvo sudeginta, daug žmonių pakliuvo į nelaisvę.