XV amžiaus 9-asis dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

XV amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1481 m. ir baigėsi 1490 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1481 1482 1483 1484 1485 1486 1487 1488 1489 1490

Įvykiai

1481

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 6 d. Vilniuje mirė Vilniaus vyskupas nuo 1468 m. Janas Losovičius (lietuvis, iš Vilniaus miestiečių). Dalyvavo užsienio politikoje, ypatingai santykiuose su Kryžiuočių ordinu.
• Kijevo kunigaikščiai Olelkaičiai (Algirdaičių atšaka) Kijeve surengė nepavykusį perversmą ir ketino nužudyti LDK valdovą, nelietuviškas stačiatikių gyvenamas sritis siekė prijungti prie Maskvos valstybės.
• Po nepavykusio sąmokslo prieš karalių ir sūnus, valdovas karalaitį Kazimierą išsiuntė į Lenkiją. Beveik dvejus metus ten jis savarankiškai tvarkė ekonominius, karinius, teisinius, kanceliarinius reikalus – kaip karaliaus vietininkas, nes tėvas liko Lietuvoje.
• Rugpjūčio 30 d. Vilniuje įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimierą organizatoriams – Alšėnų kunig. Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunig. Mykolui Olelkaičiui.
• Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis uždraudė stačiatikiams statyti naujas cerkves ir vienuolynus, jiems dovanoti žemes ar kitokį turtą.
• Kalavijuočių ordinas, norėdamas sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdamas laivų į Rygą.

1482

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Lietuvos pasiuntinys Bogdanas Sakovičius pareikalavo iš Maskvos kunigaikščio Ivano III pripažinti Lietuvos teisę Rževui ir Didiesiems Lukams ir jų valsčiams.
• Sudaryta MDK, Krymo chanato ir Moldovos sąjunga, nukreipta prieš Lenkijos karalystę ir LDK.
• Rudenį Krymo chanas Mengli I Girej įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Ukraina ir rugsėjo 1 d. sudegino Kijevą.
• Kijevo vaivada Jonas Ivanas Chodkevičius su šeima pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
• Mirė LDK didikas Jonas Vėževičius. 1452–1470 m. – valdovo maršalka. Apie 1465 m. – Trakų vaivada.

1483

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prieš vasario 23 d. mirė Žemaičių vyskupas nuo 1471 m. Baltramiejus Svirenkavičius. Mėgo muziką, buvo garsus išlaikomu orkestru ir choru, buvo laikomas svetingu valdytoju.
• Pavasarį karalaitis Kazimieras atvyko į Lietuvą, aktyviai veikė valstybiniame ir viešajame gyvenime iki pat kitų metų pradžios, kai savijauta staiga pablogėjo.
• Smolensko vietininkas Mikalojus Radvilaitis surinko 10 000 kareivių Smolensko žemių gynybai nuo MDK.
• Liepos mėn. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Martynas Goštautas (g ~1430 m.). Nuo 1477 m. Lietuvos didysis maršalka, nuo 1480 m. Trakų vaivada.
• Liepos mėn. Vokiečių ordino didysis magistras Martynas Vethauzenas su savo svita atvažiavo į Trakus pas karalių Kazimierą Jogailaitį tartis dėl santykių su Vengrijos karaliumi, dėl Rygos arkivyskupo Stepono bylos, prekybinių skundų bei prūsų-žemaičių pasienio politikos.

1484

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 4 d. Gardine, susirgęs džiova pakeliui į Lietuvą, mirė karalaitis Kazimieras (g. 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje), Ldk Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, 1636 m. Lietuvos globėju. Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Maskvos dk pradėjo skelbtis „visos Rusios viešpačiu“. Lietuvos valdovai šiuo titulo nepripažino.
• Rudenį Rygoje įvyko miestiečių antifeodalinis sukilimas. Ginkluoti Rygos ginejai išvarė Livonijos ordino įgulą ir sugriovė pilį.
• Spalį karališkoji šeima paliko Lietuvą ir išvyko į Lenkiją.

1485

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 4 d. Krokuvoje mirė vienuolis Mykolas Giedraitis (g. 1425 m. Giedraičiuose). Jis nuo seno laikomas palaimintuoju tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintąjį Mykolą Giedraitį zakristijonų globėju.
• Trakų vaivada Bagdonas Andriejaitis Sakaitis vadovavo LDK kariuomenės mobilizacijai ir siuntimui į pagalbą Lenkijai kare su Turkija.
• Mirė Jonas Ivanas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, g. ~1420 m.) – LDK karinis veikėjas. Lietuvos didysis etmonas nuo 1476 m., LDK maršalas. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
• Kražiuose (?) mirė LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Kęsgaila (g. ~1405 m.). Nuo 1451 m. Žemaitijos seniūnas. Apie tris dešimtmečius kartu su broliu Mykolų Kęsgaila vadovavo LDK politikai.
• Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė.
• Prasidėjo Lenkijos Karalystės su sąjungininkais karas su Osmanų imperija.

1486

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolę.
• Gardine buvo pastatytas pesčiujų tiltas per Nemuną.

1487

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prasidėjo Maskvos DK pasienio karas su LDK (iki 1494 m.) dėl Okos aukštupio žemių.
• Lenkijos karalystės pasirašyta sutartis su turkais paaštrino santykius su Moldovos kunigaikštystė.
• Krymo totoriai, kaip Osmanų imperijos sąjungininkai, įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė, bet rugsėjo 8 d. karalaitis Jonas Albrechtas juos sumušė prie Kopisturino kaimo (Vinycios sritis). Žuvo ~1,5 tūkst. totorių.

1488

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 13 d. Friderikas Jogailaitis išrinktas Krokuvos vyskupu.
• Vasarą karalaitis Jonas Albrechtas vėl apginė Podolę ir Galiciją nuo Krymo ir Užvolgio totorių.
• Kijeve mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1481 m. Simeonas (ukr. Симеон).
• Černivciams (ukr. Чернівці́) suteiktos Magdeburgo teisės.

1489

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Pavasarį – atviri ginkluoti susirėmimai tarp LDK ir Rusijos kariuomenių.
• Vasarą Krymo chanatas įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė ir vėl sudegino Kijevą.
• Osmanų sultonas Bajazido II kreipėsi į Lenkijos karalių Kazimierą dėl valstybių sienų suderinimo, dėl 2 metų taikos patvirtinimo ir laisvos prekybos teisės savo šalyje.
• Johanas Tyfenas kapitulos išrinktas didžiuoju Vokiečių ordino magistru nedelsdamas nuvyko į Radomą ir lapkričio 18 d. prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
• Gruodžio mėn. į Ivano III pusė perėjo visa eile pasienio kunigaikščių. Protestai ir abipusis pasiuntinybių apsikeitimai jokių rezultatų nedavė, ir karas tęsėsi.

1490

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Liepos 15 d. Čekijos karalius Vladislovas II Jogailaitis, Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero sūnus – Vengrijos karalius (iki 1516 m.). Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo ilgas dinastinių susitarimų laikotarpis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Habsburgų, Liuksemburgų, Anžu ir Jogailaičių dinastijos. Jogailaičiai valdė Lenkijos – Lietuvos valstybę, Bohemiją ir Vengriją, bet ne imperiją.
• Vilniuje įkurta pinigų kalykla. Kaldinamos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai. Ten taip pat buvo kalami ir medaliai, papuošalai.
• Žimą Užvolgio ir Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į Voluinę, pasiekė net Liubliną. Daug miestų ir miestelių buvo sudeginta, daug žmonių pakliuvo į nelaisvę.