XV amžiaus 9-asis dešimtmetis

XV amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1481 m. ir baigėsi 1490 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1481 1482 1483 1484 1485 1486 1487 1488 1489 1490

Įvykiai

1481

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 6 d. Vilniuje mirė Vilniaus vyskupas nuo 1468 m. Janas Losovičius (lietuvis, iš Vilniaus miestiečių). Dalyvavo užsienio politikoje, ypatingai santykiuose su Kryžiuočių ordinu.
• Kijevo kunigaikščiai Olelkaičiai (Algirdaičių atšaka) Kijeve surengė nepavykusį perversmą ir ketino nužudyti LDK valdovą, nelietuviškas stačiatikių gyvenamas sritis siekė prijungti prie Maskvos valstybės.
• Po nepavykusio sąmokslo prieš karalių ir sūnus, valdovas karalaitį Kazimierą išsiuntė į Lenkiją. Beveik dvejus metus ten jis savarankiškai tvarkė ekonominius, karinius, teisinius, kanceliarinius reikalus – kaip karaliaus vietininkas, nes tėvas liko Lietuvoje.
• Rugpjūčio 30 d. Vilniuje įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimierą organizatoriams – Alšėnų kunig. Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunig. Mykolui Olelkaičiui.
• Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis uždraudė stačiatikiams statyti naujas cerkves ir vienuolynus, jiems dovanoti žemes ar kitokį turtą.
• Kalavijuočių ordinas, norėdamas sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdamas laivų į Rygą.

1482

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Lietuvos pasiuntinys Bogdanas Sakovičius pareikalavo iš Maskvos kunigaikščio Ivano III pripažinti Lietuvos teisę Rževui ir Didiesiems Lukams ir jų valsčiams.
• Sudaryta MDK, Krymo chanato ir Moldovos sąjunga, nukreipta prieš Lenkijos karalystę ir LDK.
• Rudenį Krymo chanas Mengli I Girej įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Ukraina ir rugsėjo 1 d. sudegino Kijevą.
• Kijevo vaivada Jonas Ivanas Chodkevičius su šeima pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
• Mirė LDK didikas Jonas Vėževičius. 1452–1470 m. – valdovo maršalka. Apie 1465 m. – Trakų vaivada.

1483

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prieš vasario 23 d. mirė Žemaičių vyskupas nuo 1471 m. Baltramiejus Svirenkavičius. Mėgo muziką, buvo garsus išlaikomu orkestru ir choru, buvo laikomas svetingu valdytoju.
• Pavasarį karalaitis Kazimieras atvyko į Lietuvą, aktyviai veikė valstybiniame ir viešajame gyvenime iki pat kitų metų pradžios, kai savijauta staiga pablogėjo.
• Smolensko vietininkas Mikalojus Radvilaitis surinko 10 000 kareivių Smolensko žemių gynybai nuo MDK.
• Liepos mėn. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Martynas Goštautas (g ~1430 m.). Nuo 1477 m. Lietuvos didysis maršalka, nuo 1480 m. Trakų vaivada.
• Liepos mėn. Vokiečių ordino didysis magistras Martynas Vethauzenas su savo svita atvažiavo į Trakus pas karalių Kazimierą Jogailaitį tartis dėl santykių su Vengrijos karaliumi, dėl Rygos arkivyskupo Stepono bylos, prekybinių skundų bei prūsų-žemaičių pasienio politikos.

1484

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 4 d. Gardine, susirgęs džiova pakeliui į Lietuvą, mirė karalaitis Kazimieras (g. 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje), Ldk Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, 1636 m. Lietuvos globėju. Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Maskvos dk pradėjo skelbtis „visos Rusios viešpačiu“. Lietuvos valdovai šiuo titulo nepripažino.
• Rudenį Rygoje įvyko miestiečių antifeodalinis sukilimas. Ginkluoti Rygos ginejai išvarė Livonijos ordino įgulą ir sugriovė pilį.
• Spalį karališkoji šeima paliko Lietuvą ir išvyko į Lenkiją.

1485

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 4 d. Krokuvoje mirė vienuolis Mykolas Giedraitis (g. 1425 m. Giedraičiuose). Jis nuo seno laikomas palaimintuoju tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintąjį Mykolą Giedraitį zakristijonų globėju.
• Trakų vaivada Bagdonas Andriejaitis Sakaitis vadovavo LDK kariuomenės mobilizacijai ir siuntimui į pagalbą Lenkijai kare su Turkija.
• Mirė Jonas Ivanas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, g. ~1420 m.) – LDK karinis veikėjas. Lietuvos didysis etmonas nuo 1476 m., LDK maršalas. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
• Kražiuose (?) mirė LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Kęsgaila (g. ~1405 m.). Nuo 1451 m. Žemaitijos seniūnas. Apie tris dešimtmečius kartu su broliu Mykolų Kęsgaila vadovavo LDK politikai.
• Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė.
• Prasidėjo Lenkijos Karalystės su sąjungininkais karas su Osmanų imperija.

1486

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolę.
• Gardine buvo pastatytas pesčiujų tiltas per Nemuną.

1487

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prasidėjo Maskvos DK pasienio karas su LDK (iki 1494 m.) dėl Okos aukštupio žemių.
• Lenkijos karalystės pasirašyta sutartis su turkais paaštrino santykius su Moldovos kunigaikštystė.
• Krymo totoriai, kaip Osmanų imperijos sąjungininkai, įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė, bet rugsėjo 8 d. karalaitis Jonas Albrechtas juos sumušė prie Kopisturino kaimo (Vinycios sritis). Žuvo ~1,5 tūkst. totorių.

1488

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 13 d. Friderikas Jogailaitis išrinktas Krokuvos vyskupu.
• Vasarą karalaitis Jonas Albrechtas vėl apginė Podolę ir Galiciją nuo Krymo ir Užvolgio totorių.
• Kijeve mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1481 m. Simeonas (ukr. Симеон).
• Černivciams (ukr. Чернівці́) suteiktos Magdeburgo teisės.

1489

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Pavasarį – atviri ginkluoti susirėmimai tarp LDK ir Rusijos kariuomenių.
• Vasarą Krymo chanatas įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė ir vėl sudegino Kijevą.
• Osmanų sultonas Bajazido II kreipėsi į Lenkijos karalių Kazimierą dėl valstybių sienų suderinimo, dėl 2 metų taikos patvirtinimo ir laisvos prekybos teisės savo šalyje.
• Johanas Tyfenas kapitulos išrinktas didžiuoju Vokiečių ordino magistru nedelsdamas nuvyko į Radomą ir lapkričio 18 d. prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
• Gruodžio mėn. į Ivano III pusė perėjo visa eile pasienio kunigaikščių. Protestai ir abipusis pasiuntinybių apsikeitimai jokių rezultatų nedavė, ir karas tęsėsi.

1490

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Liepos 15 d. Čekijos karalius Vladislovas II Jogailaitis, Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero sūnus – Vengrijos karalius (iki 1516 m.). Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo ilgas dinastinių susitarimų laikotarpis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Habsburgų, Liuksemburgų, Anžu ir Jogailaičių dinastijos. Jogailaičiai valdė Lenkijos – Lietuvos valstybę, Bohemiją ir Vengriją, bet ne imperiją.
• Vilniuje įkurta pinigų kalykla. Kaldinamos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai. Ten taip pat buvo kalami ir medaliai, papuošalai.
• Žimą Užvolgio ir Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į Voluinę, pasiekė net Liubliną. Daug miestų ir miestelių buvo sudeginta, daug žmonių pakliuvo į nelaisvę.