XV amžiaus 9-asis dešimtmetis
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
![]() |
Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
XV amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1481 m. ir baigėsi 1490 m.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis
Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius
Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as
Metai: 1481 1482 1483 1484 1485 1486 1487 1488 1489 1490
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1481[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Vasario 6 d. Vilniuje mirė Vilniaus vyskupas nuo 1468 m. Janas Losovičius (lietuvis, iš Vilniaus miestiečių). Dalyvavo užsienio politikoje, ypatingai santykiuose su Kryžiuočių ordinu.
- Kijevo kunigaikščiai Olelkaičiai (Algirdaičių atšaka) Kijeve surengė nepavykusį perversmą ir ketino nužudyti LDK valdovą, nelietuviškas stačiatikių gyvenamas sritis siekė prijungti prie Maskvos valstybės.
- Po nepavykusio sąmokslo prieš karalių ir sūnus, valdovas karalaitį Kazimierą išsiuntė į Lenkiją. Beveik dvejus metus ten jis savarankiškai tvarkė ekonominius, karinius, teisinius, kanceliarinius reikalus – kaip karaliaus vietininkas, nes tėvas liko Lietuvoje.
- Rugpjūčio 30 d. Vilniuje įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimierą organizatoriams – Alšėnų kunig. Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunig. Mykolui Olelkaičiui.
- Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis uždraudė stačiatikiams statyti naujas cerkves ir vienuolynus, jiems dovanoti žemes ar kitokį turtą.
- Kalavijuočių ordinas, norėdamas sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdamas laivų į Rygą.
1482[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
- Lietuvos pasiuntinys Bogdanas Sakovičius pareikalavo iš Maskvos kunigaikščio Ivano III pripažinti Lietuvos teisę Rževui ir Didiesiems Lukams ir jų valsčiams.
- Sudaryta MDK, Krymo chanato ir Moldovos sąjunga, nukreipta prieš Lenkijos karalystę ir LDK.
- Rudenį Krymo chanas Mengli I Girej įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Ukraina ir rugsėjo 1 d. sudegino Kijevą.
- Kijevo vaivada Jonas Ivanas Chodkevičius su šeima pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
- Mirė LDK didikas Jonas Vėževičius. 1452–1470 m. – valdovo maršalka. Apie 1465 m. – Trakų vaivada.
1483[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Prieš vasario 23 d. mirė Žemaičių vyskupas nuo 1471 m. Baltramiejus Svirenkavičius. Mėgo muziką, buvo garsus išlaikomu orkestru ir choru, buvo laikomas svetingu valdytoju.
- Pavasarį karalaitis Kazimieras atvyko į Lietuvą, aktyviai veikė valstybiniame ir viešajame gyvenime iki pat kitų metų pradžios, kai savijauta staiga pablogėjo.
- Smolensko vietininkas Mikalojus Radvilaitis surinko 10 000 kareivių Smolensko žemių gynybai nuo MDK.
- Liepos mėn. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Martynas Goštautas (g ~1430 m.). Nuo 1477 m. Lietuvos didysis maršalka, nuo 1480 m. Trakų vaivada.
- Liepos mėn. Vokiečių ordino didysis magistras Martynas Vethauzenas su savo svita atvažiavo į Trakus pas karalių Kazimierą Jogailaitį tartis dėl santykių su Vengrijos karaliumi, dėl Rygos arkivyskupo Stepono bylos, prekybinių skundų bei prūsų-žemaičių pasienio politikos.
1484[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Kovo 4 d. Gardine, susirgęs džiova pakeliui į Lietuvą, mirė karalaitis Kazimieras (g. 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje), Ldk Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, 1636 m. Lietuvos globėju. Palaidotas Vilniaus katedroje.
- Maskvos dk pradėjo skelbtis „visos Rusios viešpačiu“. Lietuvos valdovai šiuo titulo nepripažino.
- Rudenį Rygoje įvyko miestiečių antifeodalinis sukilimas. Ginkluoti Rygos ginejai išvarė Livonijos ordino įgulą ir sugriovė pilį.
- Spalį karališkoji šeima paliko Lietuvą ir išvyko į Lenkiją.
1485[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Gegužės 4 d. Krokuvoje mirė vienuolis Mykolas Giedraitis (g. 1425 m. Giedraičiuose). Jis nuo seno laikomas palaimintuoju tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintąjį Mykolą Giedraitį zakristijonų globėju.
- Trakų vaivada Bagdonas Andriejaitis Sakaitis vadovavo LDK kariuomenės mobilizacijai ir siuntimui į pagalbą Lenkijai kare su Turkija.
- Mirė Jonas Ivanas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, g. ~1420 m.) – LDK karinis veikėjas. Lietuvos didysis etmonas nuo 1476 m., LDK maršalas. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
- Kražiuose (?) mirė LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Kęsgaila (g. ~1405 m.). Nuo 1451 m. Žemaitijos seniūnas. Apie tris dešimtmečius kartu su broliu Mykolų Kęsgaila vadovavo LDK politikai.
- Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė.
- Prasidėjo Lenkijos Karalystės su sąjungininkais karas su Osmanų imperija.
1486[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolę.
- Gardine buvo pastatytas pesčiujų tiltas per Nemuną.
1487[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Prasidėjo Maskvos DK pasienio karas su LDK (iki 1494 m.) dėl Okos aukštupio žemių.
- Lenkijos karalystės pasirašyta sutartis su turkais paaštrino santykius su Moldovos kunigaikštystė.
- Krymo totoriai, kaip Osmanų imperijos sąjungininkai, įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė, bet rugsėjo 8 d. karalaitis Jonas Albrechtas juos sumušė prie Kopisturino kaimo (Vinycios sritis). Žuvo ~1,5 tūkst. totorių.
1488[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Balandžio 13 d. Friderikas Jogailaitis išrinktas Krokuvos vyskupu.
- Vasarą karalaitis Jonas Albrechtas vėl apginė Podolę ir Galiciją nuo Krymo ir Užvolgio totorių.
- Kijeve mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1481 m. Simeonas (ukr. Симеон).
- Černivciams (ukr. Чернівці́) suteiktos Magdeburgo teisės.
1489[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Pavasarį – atviri ginkluoti susirėmimai tarp LDK ir Rusijos kariuomenių.
- Vasarą Krymo chanatas įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolė ir vėl sudegino Kijevą.
- Osmanų sultonas Bajazido II kreipėsi į Lenkijos karalių Kazimierą dėl valstybių sienų suderinimo, dėl 2 metų taikos patvirtinimo ir laisvos prekybos teisės savo šalyje.
- Johanas Tyfenas kapitulos išrinktas didžiuoju Vokiečių ordino magistru nedelsdamas nuvyko į Radomą ir lapkričio 18 d. prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
- Gruodžio mėn. į Ivano III pusė perėjo visa eile pasienio kunigaikščių. Protestai ir abipusis pasiuntinybių apsikeitimai jokių rezultatų nedavė, ir karas tęsėsi.
1490[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Liepos 15 d. Čekijos karalius Vladislovas II Jogailaitis, Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero sūnus – Vengrijos karalius (iki 1516 m.). Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo ilgas dinastinių susitarimų laikotarpis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Habsburgų, Liuksemburgų, Anžu ir Jogailaičių dinastijos. Jogailaičiai valdė Lenkijos – Lietuvos valstybę, Bohemiją ir Vengriją, bet ne imperiją.
- Vilniuje įkurta pinigų kalykla. Kaldinamos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai. Ten taip pat buvo kalami ir medaliai, papuošalai.
- Žimą Užvolgio ir Krymo totoriai įvykdė plėšikišką žygį į Voluinę, pasiekė net Liubliną. Daug miestų ir miestelių buvo sudeginta, daug žmonių pakliuvo į nelaisvę.